Kilnojamas nekilnojamo daikto suvokimas

sizifas

2014-11-24 viešam svarstymui paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – Projektas).

Kaip žinia, šio teisės akto pakeitimo bandymas vyko 2013-09-19, tačiau tuokart Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) inicijuotas teisės akto projektas susilaukė 12 įstaigų bei organizacijų pastabų, kurios numarino iniciatyvą ir iki šiol mes dirbame 2011 m. nustatyta tvarka.

Naujajame teisės akto projekte – 171 straipsnis, o kai kurie šių straipsnių turi net po 11 dalių. Taigi, milžiniškos apimties teisės aktui sukurti tikriausiai teko pasitelkti nemažus pajėgumus, o turint omenyje tai, kad ŽŪM-e mūsų srityje dirbančius žmones suskaičiuoti užtektų rankos pirštų – rezultatas verčia žavėtis tokiu šių specialistų pajėgumu bei visapusišku išprusimu.

Taigi… Rašant šį straipsnį galvoje sukasi viena mintis – kodėl gi nėra sudaroma kvalifikuotų specialistų darbo grupė ir nebandoma pagaliau išspręsti visų nesusipratimų kadastrinių matavimų srityje? Nejaugi profesinių sąjungų atstovai, įvairių ministerijų specialistai, mokslininkai, žemės savininkai, sodininkai ir kiti susėdę negalėtų priimti sprendimo – kaip turi atrodyti šis teisės aktas, kad esamos problemos būtų realiai sprendžiamos?

Pradėkime nuo pradžių. Nesuprantame, kodėl matininkas pradėdamas kadastrinių matavimų procedūrą, pirma turi priimti sprendimą, už kurį atsako pagal jo veiklos priežiūrą aprašančius teisės aktus, tą sprendimą turi lauke įgyvendinti sunkiomis matavimo sąlygomis, sukviesdamas visus kviestinius asmenis (beje – niekur neradome šio termino išaiškinimo), o tik po to turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinį skyrių (toliau – NŽT), kad pastarasis, esant netikslumams, parengtų išvadą dėl tolimesnių veiksmų. Mūsų supratimu, matininkas turi apžiūrėti vietovę parengdamas atitinkamą vietovės apžiūros aktą, išsiaiškinti pastebėtus netikslumus su NŽT, ŽŪM ir kitomis institucijomis, ir tik tada priimti sprendimą kviesti žemės savininkus į ženklinimą. Bet šį kartą ne apie tai.

Pradedant bet kokį darbą, reikia surinkti pradinius duomenis. Teisės akto projekte plačiai aprašoma, kas turi teisę tuos duomenis pateikti, tačiau labai glumina projekte esanti formuluotė „… motyvuotą rašytinį atsisakymą teikti juos pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.“. Taip išeina, kad prievolės kaupti ir pateikti matininkui visus esamus duomenis, reikalingus darbui atlikti, institucijos neturi?

Kalbant apie duomenų gavimą iš VĮ Registrų centras (toliau – RC), tai siūlomas Vyriausybės nutarimas tampa detaliai surašomų pageidaujamų duomenų prašymui užpildyti aprašu.

Manome, kad asmeniui NŽT išduotas matininko kvalifikacijos pažymėjimas reiškia, jog jis yra valstybinės sistemos dalis, kad mūsų tikslas vienas – nustatyti kuo tikslesnius duomenis ir juos kaupti tolimesniems valstybės poreikiams. Tačiau nelabai suprantama Projekte aprašoma logika, jog norint patikslinti ankstesnio, mažesnio tikslumo darbo rezultatus, matininkui juos privalu pirkti iš RC, o atlikęs savo darbą matininkas juos privalo neatlygintinai pateikti tam pačiam kadastro tvarkytojui, t. y. RC, tiesa, primokėjus ir už šią duomenų priėmimo paslaugą.

O prisiminus, jog RC, būdamas nekilnojamo turto kadastro duomenų tvarkytoju, tuo pačiu metu teikia ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo paslaugas… Na, apie tai mes padiskutuosime kitą kartą.

Visiškai pasiruošęs darbui, paženklinęs ribas, susitvarkęs su kaimynais, išvadomis ir kitkuo, pagaliau matininkas gali paruošti sklypo planą. Iki šiol buvo aišku, jog visos kadastrinių matavimų formos aprašytos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintame norminiame akte “Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių”.

Šiandien Projektas siūlo ką kita:

  • Kadastro duomenims tvarkyti naudojami su Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suderinti Kadastro tvarkytojo parengti ir patvirtinti klasifikatoriai…“;
  • Detalius nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo, kadastro duomenų formų pildymo, nekilnojamojo daikto planų parengimo, nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo Kadastro žemėlapyje ir šio žemėlapio tikslinimo techninius reikalavimus nustato Žemės ūkio ministerija…“;
  • Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą pateikia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją, Žemės ūkio ministerijos patvirtintos formos situacijos brėžinį, kurio pildymo techniniai reikalavimai nurodyti Žemės ūkio ministerijos nustatytoje tvarkoje…“;
  • Kadastro tvarkytojo nustatyti skaitmenine forma teikiamų ir gaunamų dokumentų formatai turi būti suderinti su Žemės ūkio ministerija…“;
  • Žemės sklypo ribų matavimams keliamus techninius reikalavimus bei leistinus besiribojančių žemės sklypų bendrų riboženklių koordinačių neatitikimo dydžius nustato Žemės ūkio ministerija…“ ir t. t., ir pan.

Kyla klausimas – kur ir kada bus aprašyti minėti reikalavimai? Kokie motyvai buvo juos išskirti į atskirus dokumentus?

Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – Įstatymas) aiškiai parašyta, kad kadastro duomenis nustato Matininkas, o šis Vyriausybės nutarimas, kurio projektą turime garbės nagrinėti, pagal Įstatymo 8 str. 6 dalį yra ta vieta, kur turi būti aprašyta detali kadastrinių matavimų atlikimo tvarka ir reikalavimai.

Įvertindami nemažą atliktą darbą, apgailestaudami turime konstatuoti, kad šis teisės akto projektas neatitinka Įstatymo jam numatytos paskirties ir todėl mūsų nuomonė dėl kompetentingos darbo grupės sudarymo šiam teisės aktui parengti išlieka nepakitusi.

Šis straipsnis būtinai pasieks Projekto rengėjus, tačiau būtų džiugu, jei Jūs, mieli kolegos, taip pat prisidėtumėte savo mintimis ir pasiūlymais, būtumėte aktyvūs ir pasisakytumėte straipsnio komentaruose.

LGMS rengiami raštai ir straipsniai teikiami LGMS narių svarstymui, todėl straipsnyje išreiškiama profesinės bendruomenės daugumos nuomonė.

3 „Kilnojamas nekilnojamo daikto suvokimas“ komentarai

  1. Kęstutis

    Pas mus Lietuvoje „vadovaujantys“ tradiciškai laikosi problemų sprendimo “ iš viršaus, tai yra aš laimiu tu pralaimi“ elgesio modelio.
    Problemų matymas ir jų sprendimas tik iš „viršaus“ ne tik kad neišsprendžia esamų, bet ir sukuria naujas problemas.
    Mes juk sėdime viename „vežime“ ir mūsų tikslai yra bendri. Ir tik geranoriškas ir efektyvus visų suinteresuotų
    šalių bendradarbiavimas duos naudos Lietuvai ir jos žmonėms.
    Be to privalome žinoti rengiamų projektų autorių pavardes. Ir šie žmonės privalo atsakyti už savo darbą.

  2. Nesuprantu, kam iš esmės reikėjo pakeisti nuostatus ir dar labiau „subiurokratinti“, vietoj to, kad išspręsti problemines vietas. Čia iš serijos: jums nepadeda vaistai – vadinasi jums reikia dar daugiau vaistų. Pritariu nuomonei kad RC ir toliau sėkmingai griežia pagrindiniu smuiku rengiant tokius įstatymus po NŽT ar ministerijos vėliava. Tačiau skaitydamas projektą ieškojau punkto ar eilutės kurioje būtų aprašyta Rinkos verčių nustatymas, ir giliai nustebau kai nieko tokio neradau (gal ką nors praleidau). Bet vėlgi, nedrįstu džiaugtis, nes ko gero, rinkos vertės apskaičiavimo metodika bus aprašyta viename iš daugybės NŽT patvirtintame apraše ar klasifikatoriuje.
    Dėkoju LGMS už straipsnį ir keliamą diskusiją.

    • Tomas Juozapavičius

      Gerbiamas Virgi,

      Noriu pakomentuoti jūsų tiksliai teiktą pastabą dėl vidutinės rinkos vertės.
      Mano asmeniniu suvokimu šio skaičiavimo išbraukimas iš kadastrinių matavimų bylos sudėties yra didelė klaida. Kaip žinia, ant dienų pakito NT mokesčio straipsniai ir žemės mokestis tame tarpe turi įtakos skaičiuojant bendrą turto vertę. Beje NT kadastro įstatymo 6 str. taip pat yra nepakitęs ir vidurinė rinkos vertė išlieka kadastro duomeniu, kurį nustato matininkai.
      Problema yra tame, kad RC elgiasi labai negražiai ir visais įmanomais būdais bando perimti šį darbų arealą sau. Prisiminkime kaip buvo paslėpti po grafikais Zona_skl koeficientai, kaip atsirado RC platinama PĮ – VRV skaičiuoklė ir kt. Dėl visų šių faktorių dalis kolegų pradėjo labai nemėgti šios kainos skaičiavimų. Tokių požiūrių yra ir mūsų sąjungos narių tarpe. Todėl dėl nevienareikšmės nuomonės rašant straipsnį tyčia nutylėjau šią aplinkybę.
      Pabaigai noriu pažymėti, kad straipsnyje pateikiami argumentai tai tik maža dalis viso to, kas netinkina minėto teisės akto projekte. Siekiant pateikti rimtas pastabas iš esmės nagrinėjame visą vyriausybės nutarimą ir jeigu šeima ir aplinkybės leis, stengsimės pateikti pastabas teisės aktų numatyta tvarka.
      Būtų džiugu, jei padėtumėte išsiaiškinti negeroves komentuojant šį straipsnį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Go back to top