Visi, dirbantys geodezijos srityje suprantame, kaip stipriai per paskutinius 15 metų joje viskas pasikeitė. Dabar daugelį matavimų – kadastrinius matavimus, topografines nuotraukas, išpildomas nuotraukas matuojame naudodami GPNS imtuvus, kurio komplektas kainuoja 10 kartų pigiau, nei pirmieji dvidažniai imtuvai, kuriais pradėjome matuoti naudodamiesi LitPOS. Matavimus atliekame patogiai ir greitai.

Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Ar nepastebime, kad supaprastėjus matavimo procesui krito daugelio kolegų kvalifikacija, reikalinga atlikti ne tik sudėtingesniems, bet ir gana paprastiems matavimams naudojant tacheometrą? Rinkoje matome lazerinius skenerius, dronus, tačiau ar yra specialistų, suprantančių, kaip jais gauti patikimus duomenis? Ir dar svarbiau – ar verslas supranta galimą naujausių technologijų naudą, ar ieško būdų išvengti nuostolių statybvietėje, ar jam reikia kvalifikuotų geodezijos srities specialistų? Ar juos rengti reikia Lietuvai, o gal jau tik užsieniui?

LGMS tikrai įdomu sužinoti ne tik geodezijos srityje veikiančių įmonių, tačiau ir kitų su geodezija susijusių veiklų – pvz. statybos ir NT sektorių poreikius dabar ir numatomus ateityje. Tuo tikslu skelbiame apklausą, kuria raginamės dalintis su pažįstamais verslininkais.

Norint atsakyti į apklausą reikės būti prisijungus prie Google paskyros, el. pašto adresas neregistruojamas, atsakius galima matyti statistiką bei keisti savo paties atsakymus.

Dėkojame visiems dalyvavusiems.

Prieš porą savaičių geoportal.lt tinklapyje buvo paskelbti naujo geoido – LIT20G duomenys. Apie naują LIT20G geoidą paskelbtas straipsnis NŽT tinklapyje. Stebėtina, kad iš geoportal.lt buvo pašalinta informacija apie LIT15G geoidą – tai nesuprantama, nes šie duomenys turėtų būti visada prieinami dėl tos priežasties, kad turi būti išlaikyta galimybė atsekti matavimų duomenis – pvz. įvairių ginčų sprendimui ir pan.

Su perėjimu nuo LIT15G prie LIT20G susiję bent du klausimai – pirma, senesnių imtuvų savininkams kyla keblumų, iš kur gauti jiems tinkamą geoido failą, nes netgi imtuvus pardavę gamintojai teigia, kad neturi galimybių jiems padėti, o GIS-centras ir neprivalo pateikti visais įmanomais formatais (su tuo mes sutinkame); antra – kaip elgtis pereinamuoju laikotarpiu, kai pagal NŽT straipsnio 8 pav. pateiktą informaciją matome, kad žaliuose plotuose geoidų aukščiai gali skirtis net iki 7 cm. Tai elementariai reiškia, kad pamatavus tą patį tašką su skirtingu geoidu, gausime 7 cm aukščių skirtumą, kas daugeliu atvejų yra nepriimtina.

Šiame straipsnyje parodysime, kaip galima konvertuoti geoido failą viešai prieinamais įrankiais bei pateiksime geoido failų skirtumų visos Lietuvos teritorijoje žemėlapį QGIS formatu.

Skaityti toliau (prieinama tik LGMS nariams)

Advokatas pataria: Matininko įgaliojimai atliekant kadastrinius matavimus – specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų) nustatymas ar jų patikslinimas?

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020-11-19 interneto svetainėje paskelbus iš Aplinkos ministerijos gautą išaiškinimą kaip, vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), kadastrinių matavimų metu turėtų būti nustatomi paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločiai, matininkų bendruomenėje kilo nemažos diskusijos. Šiuo klausimu diskutuota ir Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungoje (toliau – LGMS), klausimas svarstytas LGMS valdybos posėdžiuose, nutarta kreiptis išaiškinimo į Advokatės Virginijos Kondratienės kontorą, besispecializuojančią žemės teisės klausimais.

Vienos nuosavybės egzistavimas keliuose plotuose buvo galimas jau nuo šalies nepriklausomybės pradžios. Štai 1992-04-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 2 p. nurodyta “ Valstybinio žemės kadastro pirminės apskaitos objektas yra žemėnauda arba ją sudarantys žemės sklypai. Žemėnauda – tai žemės sklypas, turintis vietovėje pažymėtas ribas ir įstatymų nustatyta tvarka suteiktas (įsigytas) nuosavybėn arba išnuomotas fiziniams ir juridiniams asmenims. Kai žemėnauda nesudaro vientiso žemės masyvo, ji apskaitoma ir apibūdinama pagal atskirus žemės sklypus.“