Turi būti aptariamas matininko statuso keitimo poreikis. Šiuo metu matininkams numatyta atsakomybė, tačiau sprendimus dėl nekilnojamojo turto objektų priima ne jie, o viešojo administravimo subjektai. Kritikuotina selektyviai vykdoma matininkų veiklos priežiūra.
Žemės reformos procesams einant į pabaigą, Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos (LGMS) iniciatyva iškeltas klausimas dėl kadastrinių matavimų vykdymo šalyje kokybės. Reaguojant Nacionalinės žemės tarnybos ( NŽT) vadovai pasiūlė organizuoti apskritojo stalo diskusijas rūpimoms problemoms aptarti.
NŽT konstatuoja, kad apie 30 % rengiamų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų po pirmo patikrinimo grąžintos matininkams taisyti. Statistikai antrina ir VĮ “Registrų centras”. Deja, bet nėra statistikos kiek NŽT ir VĮ “Registrų centras” tikrindami kadastrinių matavimų bylas priima klaidingų išvadų (atliekant patikrą nėra prievolės turėti kvalifikacinį pažymėjimą). Patikros metu ne specialistas tikrina kvalifikuoto matininko parengtas kadastrinių matavimų bylas. Dažniausiai matininkai sutinka su patikros “klaidomis” ir paklūsta NŽT spaudimui, dėl ilgo apskundimo proceso.
Matininkai teikia priekaištus NŽT dėl funkcijų vykdymo: nėra sukurtos vieningos žemės sklypų archyvinių dokumentų sistemos; NŽT skyriai nespėja derinti dokumentų per teisės aktuose nurodytus terminus; NŽT specialistų kvietimas į žemės sklypų ženklinimą – perteklinis.
Teisėkūros klausimais tikslinga, rengiant teisės aktų projektus, pakeitimus, pasiūlymus aptarti kartu dalyvaujant Žemės ūkio ministerijos, NŽT atstovams ir siūlymus pateikusiems asmenims – geodezininkų , matininkų giminingų asociacijų atstovams.
Taip pat akcentuotina, kad dalinai iš biudžetinių lėšų finansuojamų valstybinių įmonių veikla iškraipo konkuravimą matavimų srityje laisvos rinkos sąlygomis, o šių įmonių veiklos priežiūra skiriasi nuo privataus sektoriaus.
2019 lapkričio 14 d. Gedimino per. 19 Vilniuje (Žemės ūkio ministerijos didžiojoje salėje) įvyks susitikimas įvardintoms temoms aptarti. (Pradžia 10:00 val.)
