2026.07.07 Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga išsiuntė raštą valstybės institucijoms dėl VĮ Registrų centras veiklos. Rašto tekstas pateikiamas žemiau.
LR Seimo komitetams
Audito komitetui
Ekonomikos komitetui
Teisės ir teisėtvarkos komitetui
Kaimo reikalų komitetui
Aplinkos apsaugos komitetui
Kopija
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
DĖL VĮ REGISTRŲ CENTRO KOMERCINĖS VEIKLOS KADASTRINIŲ IR GEODEZINIŲ PASLAUGŲ RINKOJE, FUNKCIJŲ KONFLIKTO IR SĄŽININGOS KONKURENCIJOS UŽTIKRINIMO
SANTRAUKA
Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (LGMS), atstovaudama geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro srityje dirbantiems specialistams bei įmonėms, prašo Seimo komitetų įvertinti VĮ Registrų centro (toliau – Registrų centras, RC) veiklą kaip ilgalaikę sisteminę problemą, susijusią su valstybės registrų valdymu, komercine veikla, privalomomis patikromis ir sąžiningos konkurencijos iškreipimu.
LGMS vertinimu, šiuo metu yra susiformavusios šios ydingos praktikos:
- Prieštaraujančių funkcijų koncentravimas vienoje įmonėje – Registrų centras vienu metu tvarko valstybės registrus, administruoja informacines sistemas, tikrina privačių matininkų pateikiamas kadastro duomenų bylas, registruoja duomenis ir pats teikia komercines kadastrinių matavimų bei susijusių veiklų paslaugas.
- Interesų konfliktas kadastrinių ir geodezinių paslaugų rinkoje – privatus matininkas, atlikęs darbus, dėl savo duomenų patikros ir įregistravimo privalo kreiptis į Registrų centrą, kuris tuo pačiu yra jo tiesioginis konkurentas.
- Kryžminio subsidijavimo ir konkurencinio neutralumo pažeidimo rizika – nėra aišku, ar RC komercinių paslaugų sąnaudos yra visiškai atskirtos nuo valstybės deleguotų funkcijų, valstybės registrų infrastruktūros, informacinių sistemų, filialų tinklo ir viešųjų pajamų.
- Neigiamos pasekmės rinkai ir vartotojams – esama padėtis mažina privačių įmonių motyvaciją investuoti, riboja rinkos plėtrą, sudaro nelygias konkurencines sąlygas, ypač regionuose, silpnina profesijos nepriklausomumą, o tai, kad registratorius atlieka savo paties darbuotojų darbo patikrą, gresia paslaugų kokybės sumažėjimu.
- Galimas neatitikimas EIMIN lūkesčių rašte nustatytai sąlygai – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lūkesčių rašte RC nurodyta, kad komercinės paslaugos gali būti teikiamos tik tada, kai jų teikimas nesukuria ir nesudaro prielaidų atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumams atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.
- Komercinės veiklos strateginis plėtimas – RC 2026–2029 m. veiklos strategijoje komercinių paslaugų valdymas išskirtas kaip atskira veiklos sritis, o kadastrinių ir geodezinių paslaugų pajamos planuojamos milijoninėmis apimtimis.
- Valstybės infrastruktūros naudojimas komercinei veiklai – RC turi daugiau kaip 50 klientų aptarnavimo padalinių visoje Lietuvoje, oficialius klientų aptarnavimo kanalus, valstybės registrų platformas ir institucinį pasitikėjimą, kurie gali būti naudojami ir komercinių paslaugų pasiūlai.
Pažymime, kad strategiškai numatoma komercinės veiklos plėtra: Registrų centro 2026–2029 m. veiklos strategijoje komercinių paslaugų valdymas išskirtas kaip atskira veiklos sritis, o kadastriniai ir geodeziniai matavimai nurodyti tarp teikiamų komercinių paslaugų.
2025 m. strategijoje prognozuojamos kadastrinių matavimų ir geodezinių paslaugų pajamos – 3 000 000 Eur, visų komercinių paslaugų pajamos – 6 000 759 Eur be PVM.
1. ĮŽANGINĖ DALIS
LGMS kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo komitetus atsižvelgdama į mūsų vertinimu konkurencijos pažeidimus ir į Nacionalinės vartotojų konfederacijos 2026-05-22 rašte Seimo komitetams iškeltas sistemines problemas dėl RC veiklos modelio, kibernetinio saugumo, kryžminio subsidijavimo ir nesuderinamų funkcijų koncentracijos.
LGMS mano, kad geodezijos ir kadastro sektorius su Registrų centro konkurenciją iškreipiančia veikla susiduria ne vienerius metus. Šioje šakoje Registrų centras nėra tik neutralus valstybės registrų tvarkytojas. Jis taip pat yra ir privačių matininkų parengtų kadastro duomenų bylų tikrintojas ir duomenų prieigos valdytojas, taip pat galutinis registravimo proceso dalyvis ir komercinis paslaugų teikėjas, veikiantis toje pačioje rinkoje, kaip ir privatūs ūkio subjektai.
Be abejo, yra savaime akivaizdu, kad bet kokio subjekto dalyvavimas tam tikroje komercinėje veikloje jau sukuria konkurenciją kitiems joje veikiantiems subjektams, tačiau teigiame, kad Registrų centras dėl savo organizacijos pobūdžio kadastrinių matavimų rinkoje turi išskirtines sąlygas.
2. INTERESŲ KONFLIKTAS KADASTRO IR GEODEZIJOS SRITYJE
Registrų centro veikloje sujungtos funkcijos, kurios geodezijos ir kadastro rinkoje turėtų būti aiškiai atskirtos:
- Valstybės registrų ir informacinių sistemų tvarkymas;
- Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų administravimas;
- Privačių ūkio subjektų parengtų kadastro bylų tikrinimas ir registravimo proceso administravimas;
- Mokamas kadastro ir registro duomenų teikimas, įskaitant duomenų skaitmeninių analogų teikimą, kai dalis šių duomenų suformuojama remiantis privačių matininkų ir kitų ūkio subjektų pateiktais kadastro dokumentais;
- Komercinių kadastrinių matavimų ir geodezinių paslaugų teikimas rinkoje, kurioje veikia privatūs matininkai ir geodezijos įmonės.
Tokia situacija sukuria struktūrinį interesų konfliktą. Privatus matininkas privalo pateikti savo darbų rezultatus tikrinti subjektui, kuris kartu gali būti jo konkurentas tam pačiam darbui atlikti, konkuruoti dėl to paties objekto ar tos pačios viešojo pirkimo sutarties. Tai nėra įprasta konkurencinė situacija, nes vienas rinkos dalyvis turi ne tik komercines ambicijas, bet ir administracinę galią kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.
Registrų centras gali pasiūlyti klientui visą paslaugų ciklą nuo duomenų, reikalingų kadastriniams matavimams atlikti, paėmimo iki galutinio kadastrinių matavimų įregistravimo. Kelia pagrįstas abejones tai, kad tose pačiose patalpose dirbančių asmenų veikla yra visiškai atskirta.
Privataus sektoriaus darbai turi pereiti RC patikrą, išlaikyti RC terminus, atitikti RC metodinius aiškinimus ir RC administruojamų sistemų procesus. Potencialiam komercinių paslaugų klientui pagrįstai gali atrodyti, kad procesas, kuriame viskas gaunama iš vienų rankų, bus sklandesnis ir greitesnis.
3. KONKURENCINIO NEUTRALUMO IR KRYŽMINIO SUBSIDIJAVIMO RIZIKA
Konkurencinio neutralumo principas reikalauja, kad valstybės valdomas subjektas, dalyvaudamas rinkoje, neturėtų nepagrįsto pranašumo vien dėl savo viešosios funkcijos, valstybės infrastruktūros, privalomų pajamų šaltinių ar administracinių galių.
Papildomai pažymėtina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lūkesčių rašte Registrų centrui komercinių paslaugų teikimas nėra vertinamas kaip besąlyginė teisė. Rašte nurodyta:
„Įmonė taip pat gali teikti komercines paslaugas, jei jas teikiant neatsiras ir (ar) nebus sudarytos prielaidos atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir jei tokios paslaugos priskirtinos pagrindinei Įmonės veiklos sričiai. Visais atvejais naujos komercinės paslaugos (veiklos) įvedimas ar teikiamos komercinės paslaugos ar vykdomos komercinės veiklos stabdymas ir (ar) nutraukimas iš anksto turi būti suderintas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.“
Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2025 m. birželio 6 d. lūkesčių raštas valstybės įmonei Registrų centrui, pritartas ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-279.
Ši nuostata reiškia, kad pati valstybės savininko teises įgyvendinanti institucija yra nustačiusi aiškią sąlygą: RC komercinė veikla galima tik tada, kai ji nesukuria konkurencijos sąlygų skirtumų. Todėl kai Registrų centras, turėdamas 50 klientų aptarnavimo padalinių visoje Lietuvoje, oficialias valstybės registrų platformas, registrų duomenų valdymo funkcijas, atlikdamas privalomų patikrų vaidmenį, tose pačiose rinkose siūlo komercines kadastrines, geodezines ar su jomis susijusias paslaugas, būtina įvertinti, ar ši EIMIN nustatyta sąlyga nėra pažeidžiama.
3.1. Valstybės infrastruktūros naudojimas komercinei veiklai
RC veikia per 50 klientų aptarnavimo padalinių visoje Lietuvoje, jis valdo oficialias valstybės registrų paslaugų platformas, informacines sistemas, konsultavimo kanalus.
Šiuose padaliniuose klientai gauna informaciją ne tik apie RC teikiamas registravimo paslaugas, bet toks fizinis tinklas ir oficialių valstybės paslaugų aplinka naudojama ir komercinių paslaugų reklamai, siūlymui arba klientų nukreipimui. Privatūs geodezijos ir kadastro rinkos dalyviai neturi analogiško valstybės finansuoto klientų aptarnavimo tinklo bei neturi analogiškos galimybės savo teikiamų paslaugų sklaidą platinti tokiais kanalais. Taip pat abejotina, ar RC komercinių paslaugų skyrius savo pajamomis apmoka reklamos kaštus RC klientų aptarnavimo skyriuose.
Pabrėžtina, kad tas pačias paslaugas teikiantys subjektai neturi minėtų galimybių savo veiklai reklamuoti, todėl tokia infrastruktūra sukuria reikšmingą, rinkoje neatsveriamą konkurencinį pranašumą.
3.2. Duomenų prieigos asimetrija
Privatūs matininkai už valstybės registrų duomenis ir prieigą prie sistemų moka nustatytus mokesčius, laikosi procedūrų ir terminų. Tuo tarpu RC, kaip tų pačių duomenų tvarkytojas ir komercinis paslaugų teikėjas, potencialiai gali turėti operatyvesnę, platesnę ar mažiau formaliai ribojamą prieigą prie informacijos, reikalingos komercinėms paslaugoms teikti. Net jeigu formaliai tokia prieiga ribojama, būtina nepriklausomai patikrinti, ar tai realiai veikia techniniu, organizaciniu ir finansiniu lygmeniu.
3.3. Sąnaudų atskyrimo neaiškumas
Nėra prieinamos viešos informacijos, ar RC komercinių paslaugų kainos apima visas realias sąnaudas: informacinių sistemų naudojimą, duomenų parengimą, darbuotojų laiką, klientų aptarnavimo infrastruktūrą, filialų tinklą, teisinę pagalbą, archyvų tvarkymą, IT priežiūrą, bendrą administravimą ir kapitalo kaštus. Jeigu dalis šių sąnaudų padengiama iš valstybės deleguotų funkcijų, biudžeto kompensacijų ar privalomų registrų paslaugų pajamų, tai gali reikšti kryžminį subsidijavimą ir konkurencijos iškraipymą.
3.4. Registrų centro strategijoje deklaruojama komercinių paslaugų plėtra
Papildomai pažymėtina, kad pats Registrų centras 2026–2029 m. veiklos strategijoje komercinių paslaugų valdymą išskiria kaip atskirą veiklos sritį. Strategijoje nurodoma, kad Registrų centro teikiamos komercinės paslaugos apima kadastrinius ir geodezinius matavimus, projektavimo paslaugas, individualų nekilnojamojo turto vertinimą, energinio naudingumo sertifikatų išdavimą, sertifikatų teikimo paslaugas ir analitinį duomenų apdorojimą.
Tai reiškia, kad RC nėra vien tik valstybės registrų tvarkytojas ar viešųjų paslaugų administratorius. Įmonė pati savo strateginiuose dokumentuose aiškiai identifikuoja komercinių paslaugų veiklą, įskaitant būtent tas paslaugas, kurias rinkoje teikia privatūs matininkai, geodezininkai, turto vertintojai ir projektavimo paslaugų teikėjai.
Strategijoje pateikiami paslaugų apimčių finansiniai rodikliai rodo, kad Registrų centrui prilygti apyvarta negali nė vienas privatus ūkio subjektas. Tai patvirtina, kad komercinių paslaugų teikimas nėra atsitiktinė ar tik pagalbinė veikla – tai planuojama, valdoma ir plečiama įmonės veiklos kryptis.
1 lentelė. Strategijoje pateikiami komercinių paslaugų pajamų rodikliai
| Ataskaitiniai metai | 2022 m. | 2023 m. | 2024 m. | 2025 m. prognozė |
| Kadastrinių matavimų ir geodezinės paslaugos | 2 492 886 | 3 018 335 | 2 971 065 | 3 000 000 |
| Iš viso komercinių paslaugų pajamos Eur be PVM | 4 909 596 | 5 530 808 | 5 518 158 | 6 000 759 |
Šaltinis: VĮ Registrų centro 2026–2029 m. veiklos strategijos 4 lentelė „Komercinių paslaugų pajamų apimtys“ ir skyrius „Komercinių paslaugų valdymas“.
LGMS vertinimu, šie duomenys turi būti vertinami kartu su EIMIN lūkesčių rašte įtvirtinta sąlyga, kad RC komercinės paslaugos gali būti teikiamos tik nesudarant prielaidų konkurencijos sąlygų skirtumams, todėl LGMS prašo Seimo komitetų įvertinti, ar Registrų centro komercinė veikla atitinka EIMIN keliamus reikalavimus, bei išsiaiškinti, kokie konkretūs poveikio konkurencijai vertinimai buvo atlikti prieš tvirtinant ar derinant komercinių paslaugų plėtrą, ir ar buvo įvertinta, kaip tokia veikla veikia privačių matininkų bei geodezijos įmonių galimybes konkuruoti.
3.5. Latvijos konkurencijos institucijos praktikos pavyzdys
LGMS atkreipia dėmesį ir į kaimyninės Latvijos praktiką, kur panašūs viešojo subjekto dalyvavimo matininkų paslaugų rinkoje klausimai jau buvo vertinti konkurencijos teisės požiūriu.
Latvijos Konkurencijos taryba 2010 m. viešame pranešime dėl matininkų sektoriaus rinkos priežiūros analizavo situaciją, kai SIA „Rīgas ĢeoMetrs“ teikė topografinių matavimų, geodezinių darbų, žemėtvarkos ir kadastrinių matavimų paslaugas rinkoje kartu su privačiomis įmonėmis, tačiau tuo pačiu atliko topografinių matavimų patikrą ir derinimą. Latvijos Konkurencijos taryba pažymėjo, kad tokia situacija kelia riziką, jog subjektas, atliekantis ir darbus, ir jų patikrą bei derinimą, gali sąmoningai ar nesąmoningai susikurti konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.
Minėtame pranešime Latvijos Konkurencijos taryba taip pat padarė išvadą, kad SIA „Rīgas ĢeoMetrs“ veikla rinkose, kuriose egzistuoja laisva privataus sektoriaus konkurencija, nėra pagrįsta, ir papildomai pažymėjo konkurencijos deformavimo riziką dėl topografinių darbų atlikimo, patikros ir derinimo funkcijų sutelkimo viename subjekte.
LGMS vertinimu, ši Latvijos praktika yra aktuali Lietuvos situacijai, nes joje nagrinėta iš esmės analogiška rizika: viešasis ar su viešuoju sektoriumi susijęs subjektas vienu metu dalyvauja komercinėje matininkų / geodezijos paslaugų rinkoje ir turi įtaką kitų rinkos dalyvių darbų patikros, derinimo ar administravimo procesams. Todėl Lietuvoje taip pat tikslinga nepriklausomai įvertinti, ar Registrų centro komercinė veikla kadastrinių ir geodezinių paslaugų rinkoje nesudaro konkurencijos sąlygų skirtumų privačių matininkų ir geodezijos įmonių atžvilgiu.
4. PRIVATAUS SEKTORIAUS DISKRIMINACIJA IR RINKOS ŽALA
Kadastrinių ir geodezinių paslaugų rinka Lietuvoje turi būti grindžiama profesionalumu, atsakomybe, technologine pažanga ir kliento pasirinkimo laisve. Tačiau dabartinė RC veikla sukuria šias neigiamas pasekmes:
- privatūs matininkai privalo mokėti už savo darbų tikrinimą subjektui, kuris pats teikia analogiškas ar susijusias paslaugas;
- RC gali turėti reputacinį pranašumą vien dėl valstybės įmonės statuso, nors komercinėje rinkoje turėtų būti vertinama ne institucijos galia, o paslaugos kokybė ir kaina;
- klientai yra nukreipiami į RC komercines paslaugas per viešųjų paslaugų kanalus, filialus ir oficialias informacines priemones;
- privačios įmonės patiria galimai didesnes sąnaudas ir procedūrines rizikas, nes niekas nežino, ar RC užtikrina vienodas administruojamų patikrų, terminų ir duomenų prieigos sąlygas savo darbuotojams ir kitiems ūkio subjektams;
- atkreipiame dėmesį, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrų tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija sudaryta išskirtinai tik iš VĮ Registrų centras darbuotojų, kai tuo tarpu komisija nagrinėja ginčus tiek dėl nekilnojamojo turto nustatymo dokumentų turinio, tiek dėl nuosavybės teisių registracijos. Tokiu būdu ginčijamus VĮ Registrų centras matininkų darbus, VĮ Registrų centras kadastro specialistams atsisakius suderinti ikiteismine tvarka vertina tos pačios įmonės darbuotojai, ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtyje.
- rinkoje mažėja paskatos investuoti į darbuotojus, technologijas, inovacijas ir paslaugų kokybę, nes konkuruojama su subjektu, kuris kartu yra ir infrastruktūros valdytojas;
- vartotojui ilgainiui gali mažėti ne formali paslaugų teikėjų pasiūla, o kokybiškos konkurencijos lygis – mažiau stiprių privačių įmonių gali būti pajėgios investuoti į modernią įrangą, kvalifikaciją, technologijas ir aukštesnę paslaugų kokybę.
LGMS profesinės bendruomenės vidinės apklausos vienareikšmiškai rodo, kad didelė dalis sektoriaus dalyvių Registrų centro komercinę veiklą vertina kaip nesuderinamą su jo viešosiomis funkcijomis. Ši aplinkybė rodo ne tik atskirų įmonių nepasitenkinimą, bet ir platesnę pasitikėjimo reguliavimo sistema problemą.
5. TEISINIS VERTINIMAS
5.1. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nepriimti sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. LGMS vertinimu, būtina įvertinti, ar valstybės įmonės veiklos modelis, kai tas pats subjektas administruoja registrų duomenis, tikrina privačių konkurentų darbus ir pats teikia komercines paslaugas, nesukuria privilegijuotos padėties RC naudai.
5.2. Dominuojančios padėties ir būtinos infrastruktūros aspektas
RC valdomi registrų duomenys ir informacinės sistemos yra būtina infrastruktūra kadastrinių bei geodezinių paslaugų teikimui. Jeigu subjektas, kontroliuojantis šią infrastruktūrą, pats veikia gretimoje komercinėje rinkoje, turi būti užtikrintos visiškai vienodos, nediskriminacinės ir skaidrios prieigos sąlygos visiems rinkos dalyviams. Priešingu atveju gali kilti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi arba dominavimo perkėlimo į gretimą rinką rizika.
5.3. ES teisės ir valstybės pagalbos aspektas
Jeigu RC komercinė veikla tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojama valstybės ištekliais, privalomų registrų paslaugų pajamomis, infrastruktūra ar kompensacijomis už viešąsias funkcijas, būtina įvertinti atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio valstybės pagalbos taisyklėms. Taip pat aktualūs SESV 102 ir 106 straipsnių principai, draudžiantys valstybės suteiktų specialių ar išimtinių teisių naudojimą taip, kad būtų iškraipoma konkurencija ir stiprinama dominuojanti padėtis gretimose rinkose.
6. LGMS PRAŠYMAS SEIMUI
LGMS prašo Lietuvos Respublikos Seimo komitetų:
- Atlikti parlamentinę kontrolę dėl Registrų centro veiklos atitikties valstybės registrų saugumo, viešojo intereso, konkurencijos neutralumo ir vartotojų teisių apsaugos principams.
- Įvertinti, ar RC vykdoma komercinė kadastrinių, geodezinių, analitinių ir susijusių paslaugų veikla yra suderinama su jo funkcijomis tvarkyti valstybės registrus, administruoti duomenis ir tikrinti privačių rinkos dalyvių parengtas bylas.
- Pavesti Vyriausybei ir atsakingoms ministerijoms parengti funkcijų atskyrimo modelį, pagal kurį registrų tvarkymas, kadastro bylų tikrinimas, duomenų prieigos administravimas ir komercinių paslaugų teikimas būtų teisiškai, organizaciškai, finansiškai ir technologiškai atskirti.
- Kreiptis į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą dėl RC veiklos įvertinimo pagal Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnius, taip pat pagal ES konkurencijos teisės ir valstybės pagalbos principus.
- Įpareigoti RC viešai pateikti komercinės veiklos sąnaudų apskaitos principus, kainodaros metodiką, sąnaudų paskirstymo taisykles ir informaciją, ar komercinių paslaugų kainos apima visas realias tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas.
- Įpareigoti EIMIN ir RC pateikti Seimo komitetams visus dokumentus, kuriais buvo derintas kadastrinių, geodezinių, projektavimo, turto vertinimo ir kitų komercinių paslaugų įvedimas ar plėtra, taip pat pateikti atliktus arba neatliktus poveikio konkurencijai vertinimus.
- Pavesti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui atlikti nepriklausomą RC prieigų prie Nekilnojamojo turto registro, kadastro ir susijusių duomenų auditą, įskaitant komercinių padalinių, darbuotojų, filialų, vidinių konsultacijų ir duomenų eksportavimo veiksmų patikrą.
- Iki nepriklausomo vertinimo pabaigos sustabdyti arba apriboti RC komercinių kadastrinių ir geodezinių paslaugų plėtrą, reklamą per valstybės registrų paslaugų kanalus ir klientų nukreipimą per viešųjų funkcijų infrastruktūrą.
- Įvertinti galimybę Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyti, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas arba registro tvarkytojas, tikrinantis privačių matininkų parengtus kadastro dokumentus ir administruojantis jų registravimo procesą, negalėtų tuo pačiu metu teikti komercinių kadastrinių matavimų ir geodezinių paslaugų rinkoje.
7. KOMITETAMS SKIRTI KLAUSIMAI
A. Audito komitetui
- Ar RC komercinės veiklos sąnaudos yra visiškai atskirtos nuo valstybės deleguotų funkcijų sąnaudų?
- Ar RC komercinės paslaugos nėra tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojamos iš registrų tvarkymo, duomenų teikimo, kompensacijų ar kitos viešosios infrastruktūros?
- Ar RC turi skaidrią ir viešai patikrinamą sąnaudų paskirstymo metodiką tarp viešųjų funkcijų ir komercinės veiklos?
- Ar RC filialų tinklo, IT sistemų, teisininkų, archyvų, administracijos ir klientų aptarnavimo sąnaudos įtraukiamos į komercinių paslaugų kainas?
B. Ekonomikos komitetui
- Ar EIMIN, kaip RC savininko teises įgyvendinanti institucija, užtikrina, kad RC komercinė veikla nepažeistų konkurencinio neutralumo?
- Ar EIMIN yra atlikusi arba pareikalavusi atlikti RC komercinių kadastrinių, geodezinių ir susijusių paslaugų poveikio konkurencijai vertinimą pagal lūkesčių rašte įtvirtintą sąlygą dėl konkurencijos sąlygų skirtumų nebuvimo?
- Kokiu dokumentu ir kada EIMIN suderino RC strategijoje nurodytą kadastrinių ir geodezinių paslaugų komercinę veiklą bei jos plėtrą 2026–2029 m. laikotarpiui?
- Ar EIMIN vertino, kad 2025 m. prognozuojamos 3 000 000 Eur kadastrinių matavimų ir geodezinių paslaugų pajamos bei 6 000 759 Eur visų komercinių paslaugų pajamos nesudaro konkurencijos sąlygų skirtumų privačių rinkos dalyvių atžvilgiu?
- Ar RC komercinių paslaugų teikimas per 50 klientų aptarnavimo padalinių tinklą Lietuvoje nėra laikytinas valstybės infrastruktūros naudojimu komerciniam pranašumui įgyti?
- Ar valstybės įmonė, turinti monopolines registrų tvarkymo funkcijas, gali plėsti komercines paslaugas rinkose, kuriose veikia privatūs ūkio subjektai?
- Ar RC kainodara ir komercinių paslaugų plėtra nėra valstybės pagalbos ar kryžminio subsidijavimo požymis?
- Ar nėra būtina parengti atskirą teisės aktų pakeitimų paketą, ribojantį registrų tvarkytojo dalyvavimą komercinėse kadastro ir geodezijos rinkose?
C. Teisės ir teisėtvarkos komitetui
- Ar teisės aktai pakankamai aiškiai atskiria RC viešojo administravimo funkcijas nuo komercinių paslaugų?
- Ar privačių matininkų darbų tikrinimas to paties subjekto, kuris teikia konkuruojančias paslaugas, atitinka nešališkumo ir gero administravimo principus?
- Ar nėra būtina nustatyti nepriklausomą kadastro bylų tikrinimo ar ginčų nagrinėjimo modelį, kad rinkos dalyvis nebūtų priklausomas nuo savo konkurento sprendimų?
- Ar RC veiklos modelis nesukuria situacijos, kai viešoji galia naudojama komerciniam pranašumui stiprinti?
D. Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetams
- ·Ar dabartinis RC vaidmuo žemės, statinių ir patalpų kadastro dokumentų tikrinimo bei registravimo procesuose nesukuria konkurencijos sąlygų skirtumų privačių matininkų ir geodezijos įmonių atžvilgiu?
- Ar kadastro ir geodezijos srityje nėra būtina aiškiau atskirti metodinių išaiškinimų, dokumentų tikrinimo, registravimo ir ginčų nagrinėjimo funkcijų nuo komercinių kadastrinių matavimų bei geodezinių paslaugų teikimo?
- Ar nėra tikslinga peržiūrėti teisinį reguliavimą, kad privatus matininkas, teikdamas kadastro dokumentus tikrinimui ir registravimui, nebūtų priklausomas nuo subjekto, kuris pats veikia toje pačioje komercinių kadastrinių matavimų ir geodezinių paslaugų rinkoje?
- Ar ginčų dėl kadastro dokumentų tikrinimo ir registravimo nagrinėjimo mechanizme neturėtų būti užtikrintas nepriklausomas profesinės bendruomenės dalyvavimas, pavyzdžiui, įtraukiant LGMS deleguotą atstovą?
8. LGMS SIŪLOMAS MINIMALUS FUNKCIJŲ ATSKYRIMO MODELIS
LGMS siūlo svarstyti tokį minimalų funkcijų atskyrimo modelį:
- Registrų centro pagrindinė funkcija turi būti valstybės registrų ir informacinių sistemų tvarkymas, duomenų saugumas, duomenų kokybė ir neutralus registravimo procesas.
- Kadastrinių ir geodezinių matavimų paslaugos, kurias rinkoje gali teikti privatūs ūkio subjektai, neturėtų būti teikiamos to paties subjekto, kuris tikrina ir registruoja šių ūkio subjektų parengtus dokumentus.
- Jeigu tam tikros komercinės paslaugos laikinai paliekamos RC, jos turi būti atskirtos teisiškai, organizaciškai, finansiškai ir technologiškai: atskira apskaita, atskira administracija, atskiros prieigos, atskiri darbuotojai, atskiri naudojamų patalpų ir reklamos kaštai, atskiros IT teisės, atskira kainodara ir nepriklausomas auditas.
- RC neturi naudoti valstybės registrų klientų aptarnavimo kanalų, 50 klientų aptarnavimo padalinių tinklo, oficialių registrų platformų ar duomenų teikimo santykio komercinių paslaugų reklamai, klientų nukreipimui ar komerciniams pardavimams.
- Visiems rinkos dalyviams turi būti užtikrintos vienodos duomenų prieigos sąlygos, vienodi terminai, vienodi techniniai reikalavimai ir vienodi konsultavimo kanalai.
- Kadastro bylų tikrinimas turi būti organizuojamas taip, kad tikrinantis subjektas nebūtų tiesioginis tikrinamų rinkos dalyvių konkurentas.
INFORMACINIAI ŠALTINIAI
- VĮ Registrų centro 2026–2029 metų veiklos strategija, kurioje komercinių paslaugų valdymas išskirtas kaip atskira veiklos sritis, nurodytos kadastrinių ir geodezinių matavimų paslaugos, komercinių paslaugų pajamų augimas ir 2025 m. prognozuojamos 3 000 000 Eur kadastrinių bei geodezinių paslaugų pajamos.
- Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2025 m. birželio 6 d. lūkesčių raštas valstybės įmonei Registrų centrui, kuriame nurodyta, kad RC komercinės paslaugos gali būti teikiamos tik nesudarant prielaidų konkurencijos sąlygų skirtumams ir jas suderinus su EIMIN.
- Nacionalinės vartotojų konfederacijos 2026-05-22 raštas LR Seimo komitetams dėl VĮ Registrų centro veiklos, kibernetinio saugumo rizikų, kryžminio subsidijavimo ir atitikties ES standartams.
- LGMS vidinės apklausos dėl Registrų centro komercinės veiklos, privalomų patikrų, duomenų prieigos ir konkurencijos iškraipymo kadastrinių bei geodezinių paslaugų rinkoje.
- Latvijos Konkurencijos tarybos 2010 m. viešas pranešimas dėl matininkų sektoriaus rinkos priežiūros, kuriame vertinta viešojo subjekto veikla matininkų paslaugų rinkoje ir pažymėta konkurencijos deformavimo rizika dėl darbų atlikimo, patikros bei derinimo funkcijų sutelkimo viename subjekte.