Topografijai abejingų nėra

Dažnai pastebime tik tuos įstatymus, kurie labai tiesiogiai liečia mūsų veiklą – tai visi GKTR’ai, nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis ir t.t., ir pan. Tačiau retas kuris kolega žino, kad šiuo metu parengtas „LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMAS„, kuriame numatyta nuo 2020 metų naudoti topografijos ir infrastruktūros informacinę sistemą – TIIS, kuria bus centralizuotai teikiami, priimami, derinami, atnaujinami topografinių planų, statinių techninių projektų (suvestinių sklypo inžinerinių tinklų planų ir (ar) sklypo sutvarkymo planų) erdviniai duomenys.

Ar šie duomenys iš viso yra vertingi? Plušame, tvarkome juos pagal senus ir naujus GKTR’us, riejamės su savivaldybėmis… Mums tai atrodo kaip sizifo darbas, o kokią svarbą surinktiems duomenis teikia įvairios instancijos, matome iš jų pateiktų pastabų TIIS projektui.

Štai pvz. VĮ Registrų Centras teiktose pastabose projektui siūlo – „10. VĮ Registrų centras vysto Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugą (REGIA), kurios pagalba savivaldybės šiuo metu turi galimybę talpinti tiek teritorijų planavimo dokumentus, tiek žemės valdos projektus, o taip pat ir topografinius duomenis. Siūlome apsvarstyti galimybę TIIS funkcijas priskirti REGIA„.

O LR ŽŪM siūlymas visai tiesmukas – „14. Projekto 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūlome išdėstyti taip: „TIIS valdytojas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija“.

Taigi matome, kad tų topografinių duomenų visi oi, kaip nori, o GIS-Centro, RC ir ŽŪM kova dar tik prasideda…

Charles-Maurice de Talleyrand-Périgord (Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras) yra pasakęs “Kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį.”

Kadangi siūlomame duomenų kaupimo procese valstybė turėtų monopolines duomenų kaupimo teises, norėtųsi, kad tuo pačiu būtų išlaikyti ir konkurencijos įstatymo principai: “draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla”.

Kuklia LGMS nuomone įstaigoje, ar jai pavaldžiame ūkio subjekte neturėtų būti vykdoma tiesioginė ūkinė veikla. Galbūt, kandidatų ratas šiek tiek sumažės.

DĖL ŽŪ MINISTERIJAI PAVALDŽIŲ SRIČIŲ VERTINIMO

2015-02-26 Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei adresavome raštą „DĖL ŽŪ MINISTERIJAI PAVALDŽIŲ SRIČIŲ VERTINIMO“, kurio tekstą pateikiame žemiau. Gautą atsakymą taip pat paskelbsime viešai.

    Asociacija Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (toliau – LGMS) yra savanoriška, ne pelno siekianti organizacija, profesiniu ir bendros veiklos pagrindu jungianti fizinius ir juridinius asmenis, užsiimančius geodezine, nekilnojamojo turto kadastro ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo veikla.
LGMS tikslai – koordinuoti ir savikontroliuoti profesinę Lietuvos geodezininkų ir matininkų veiklą, atstovauti ir ginti Lietuvos geodezininkų ir matininkų bei jų įmonių interesus Lietuvos Respublikos valstybinėse ir privačiose įstaigose bei visuomeninėse organizacijose.
Geodezija, nekilnojamo turto kadastras ir žemėtvarkos planavimas  yra svarbūs daugelyje prioritetinių valstybės vidaus ir užsienio politikos sričių, tačiau Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų vykdoma politika, turinti užtikrinti aukščiau minėtų sričių darnų vystymą, priežiūrą ir kontrolę yra nepakankama. Iš susitikimų ir susirašinėjimų su ministerijos ir pavaldžių institucijų atstovais susidaro įspūdis, kad vadovaujančių institucijų vadovai ir specialistai neturi pakankamai kompetencijos ir informacijos apie tikrąją padėtį geodezijos, nekilnojamo turto kadastro ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo srityse.
Skaityti toliau

Kilnojamas nekilnojamo daikto suvokimas

2014-11-24 viešam svarstymui paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – Projektas).

Kaip žinia, šio teisės akto pakeitimo bandymas vyko 2013-09-19, tačiau tuokart Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) inicijuotas teisės akto projektas susilaukė 12 įstaigų bei organizacijų pastabų, kurios numarino iniciatyvą ir iki šiol mes dirbame 2011 m. nustatyta tvarka.

Naujajame teisės akto projekte – 171 straipsnis, o kai kurie šių straipsnių turi net po 11 dalių. Taigi, milžiniškos apimties teisės aktui sukurti tikriausiai teko pasitelkti nemažus pajėgumus, o turint omenyje tai, kad ŽŪM-e mūsų srityje dirbančius žmones suskaičiuoti užtektų rankos pirštų – rezultatas verčia žavėtis tokiu šių specialistų pajėgumu bei visapusišku išprusimu. Skaityti toliau

Vakarų fronte nieko naujo

Galbūt frontas šiuo metu šiek tiek kitoje žemėlapio pusėje, tačiau klasikinio kūrinio pavadinimas gana tiksliai atspindi situaciją, į kurią vėl norime atkreipti visų kolegų dėmesį.

Turime konstatuoti faktą, kad tiek ŽŪM, tiek NŽT į techninius reglamentus žiūri kaip į klasikinio kūrinio rašymą. Gal kompetencijų stoka, gal nenorėjimas bendrauti ir išgirsti profesinės visuomenės, nemokėjimas organizuoti darbo proceso ar kiti vidiniai minėtų institucijų trukdžiai neleidžia paruošti ir priimti reikalingų techninių reglamentų, atspindinčių šių dienų techninius pasiekimus geodezijos srityje.

Geodezijos techniniai reglamentai nebuvo keičiami ar atnaujinami jau 13-14 metų, kai tuo metu matavimo instrumentai, matavimo ir duomenų apdorojimo metodika yra sparčiai pažengusi į priekį. Kad ir kaip būtų gaila, tačiau naujai kuriami (iš tikrųjų, tik koreguojami) Geodezijos techniniai standartai dvelkia praeitimi ir įneša dar daugiau chaoso ir betvarkės į mūsų darbus. Skaityti toliau

Go back to top