DĖL ŽŪ MINISTERIJAI PAVALDŽIŲ SRIČIŲ VERTINIMO

2015-02-26 Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei adresavome raštą „DĖL ŽŪ MINISTERIJAI PAVALDŽIŲ SRIČIŲ VERTINIMO“, kurio tekstą pateikiame žemiau. Gautą atsakymą taip pat paskelbsime viešai.

    Asociacija Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (toliau – LGMS) yra savanoriška, ne pelno siekianti organizacija, profesiniu ir bendros veiklos pagrindu jungianti fizinius ir juridinius asmenis, užsiimančius geodezine, nekilnojamojo turto kadastro ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo veikla.
LGMS tikslai – koordinuoti ir savikontroliuoti profesinę Lietuvos geodezininkų ir matininkų veiklą, atstovauti ir ginti Lietuvos geodezininkų ir matininkų bei jų įmonių interesus Lietuvos Respublikos valstybinėse ir privačiose įstaigose bei visuomeninėse organizacijose.
Geodezija, nekilnojamo turto kadastras ir žemėtvarkos planavimas  yra svarbūs daugelyje prioritetinių valstybės vidaus ir užsienio politikos sričių, tačiau Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų vykdoma politika, turinti užtikrinti aukščiau minėtų sričių darnų vystymą, priežiūrą ir kontrolę yra nepakankama. Iš susitikimų ir susirašinėjimų su ministerijos ir pavaldžių institucijų atstovais susidaro įspūdis, kad vadovaujančių institucijų vadovai ir specialistai neturi pakankamai kompetencijos ir informacijos apie tikrąją padėtį geodezijos, nekilnojamo turto kadastro ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo srityse.
    Atsižvelgiant į kitų ministerijų taikomą praktiką manome, kad geodezijos ir žemėtvarkos srities specialistų patarimai rengiant ir priimant profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus būtų sveikintini.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad analogiškai šiam mūsų siūlymui,  Aplinkos ministras pakvietė architektą tapti jo patarėju, patariant architektūros ir teritorijų planavimo klausimais. Įvertindami visas aplinkybes, manome, kad geodezijos ir žemėtvarkos srities atstovo (kitaip dar vadinamo – gamybininko) dalyvavimas Jūsų komandoje priimant profesinę veiklą reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus pasitarnautų visuomenės labui.
Tikime, kad matavimų srities atstovų dalyvavimas ministerijai priimant atitinkamus sprendimus padėtų kvalifikuotai atsakyti į mūsų sąjungos 2014 m. spalio 28 d. rašte Nr.R-015 “Dėl matininkų teisių ir pareigų santykio”  pateiktus siūlymus. Su dideliu nekantrumu laukiame aiškios ministerijos pozicijos bei tikimės tarpusavio supratimo mūsų keliamais klausimais.
Reiškiame susirūpinimą dėl komplikuotai rengiamo Vyriausybės nutarimo Nr. 534 “Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastro nuostatų”. Šiam teisės aktui mes pateikėme esmines pastabas 2013 m. spalio 1 d. naudodami TAPIS. Atsakydama į keliasdešimties teisės aktų punktų pakeitimo siūlymus, ministerija nurodė, kad pastabos teisės aktams yra tik vertinamojo pobūdžio.
Pranešame, kad neatsisakome savo pozicijos bei vis dar laukiame atsakingo mūsų pasiūlymų vertinimo.
Ministerija savo 2015-01-20 rašte Nr. 3JA-518-4-27 išsakė nuomonę, kad siūlomas teisinis reglamentavimas užtikrins sklandesnį žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą. Gaila, kad raštą rengiantys specialistai nesuprato sodininkų keliamų klausimų ir to fakto, jog matavimų klaidos jau yra padarytos. Naujos redakcijos teisės aktas aprašys naujai rengiamų kadastrinių matavimų procedūrą, o esamos klaidos taip ir liks neišspręstos. Taip yra dėl to, kad iki šiol nėra nustatyta klaidingų kadastrinių matavimų panaikinimo procedūra, neaprašyta žemės sklypų ribų ginčų sprendimo tvarka ir kt. Sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo (tikslinimo) priima žemiausios grandies NŽT darbuotojai, kuriems kartais pakanka net A10 valstybės tarnybos tarnautojų kategorijos, kas, mūsų nuomone, yra nepriimtina sprendžiant nuosavybės teisės klausimus.
Mūsų supratimu, daug problemų veiklos srityje išnyktų suteikiant daugiau atsakomybės ir sprendimo teisių matavimus atliekančiam specialistui. Šiai minčiai 2013 metais pritarė ir Aplinkos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė “Dėl sodininkų bendrijų teisinio reguliavimo taikymo praktikos”. Už tokį problemų sprendimo būdą ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos respublikos Seimo kontrolierius
Problemas ir ginčus, iškylančius tarp profesinės bendruomenės narių, privalo spręsti pati profesinė bendruomenė. Mums nesuprantamas siekis didinti priežiūra užsiimančių valstybės tarnautojų, kurie savo kvalifikacija atsako už priimtus sprendimus, kiekį. Šiandien veiklos sritį prižiūrinčių bei administruojančių asmenų kiekis NŽT, ŽŪM, VŽF, GIS-centras ir kt. įstaigose kelis kartus padidėjo, nors valstybinės žemės plotai nepakito.
Esame nusivylę kvalifikacijos kėlimo kursų kokybe. Mūsų vertinimu šie kursai niekam, išskyrus jų organizatorius, apčiuopiamos naudos neduoda. Geodezininkai ir matininkai nuolatos kelia savo kvalifikaciją, todėl norime girdėti tai, kas mums yra aktualu, tai, kas padeda spręsti problemas, greičiau ir kokybiškiau atlikti darbus ir pasidalinti patirtimi. Norėtume pastebėti, jog ministerijai pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams, kaip administracinius sprendimus priimantiems asmenims turi būti taikomi ne žemesni kvalifikaciniai reikalavimai nei matininkams, geodezininkams, žemėtvarkos projektų rengėjams. Šiandien, deja, tenka konstatuoti priešingą situaciją.
Daug neaiškumų, prieštaravimų, tarpusavio nesuderinamumo nekilnojamojo turto kadastro, georeferencinio pagrindo, miškų kadastro duomenyse. Matavimais vietovėje nustatyti kadastro duomenys daugeliu atvejų nepriimami už pagrindą. Teisės aktai, poįstatyminiai aktai, inicijuoti ir kurti skirtingų instancijų dažnai prieštarauja vieni kitiems. Skirtingos teisės aktus kuriančios organizacijos, tuos pačius daiktus ir problemas supranta, vadina ir vertina skirtingai, todėl esamoje situacijoje vis labiau painiojamės ne tik mes, mūsų užsakovai, bet ir ministerijos darbuotojai – pavyzdžiui rašte 2015-02-10 Nr. 2D-609(12-141) “Dėl miško ribos nustatymo”.
Dėl mums nesuprantamų priežasčių ministerija kažkodėl mano, jog nuotoliniu būdu nustatyti duomenys yra tinkamesni naudojimui, nei duomenys, nustatyti vietovėje geodeziniais prietaisais. Esant tokiai ministerijos pozicijai sudėtinga suprasti, kokiems tikslams valstybė mus įgaliojo užsiimti vykdoma veikla.
Nuolatos pasikartoja nesusipratimai su VĮ “Registrų centras”. Pagal kartu su Nacionaline žemės tarnyba suderintą tvarką, įgyvendinant Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, mes buvome priversti perskaičiuoti žemės vertes net ir tiems dokumentams, kurie, pažeidžiant viešojo administravimo tvarką, ilgą laiką buvo laikomi derinančiose institucijose, t.y. kadastrinių matavimų bylos, rengtos 2013-2014 m. Kaip žinia, teisės aktai atgaline tvarka neturėtų galioti.
Analogiška situacija susidarė su VĮ “Registrų centras” parengta skaitmeninės bylos specifikacija, kuri taipogi suderinta su Nacionaline žemės tarnyba. Nors norminis aktas suderintas dar 2013 m. 02 mėn. 18d., realiai jis pradėtas taikyti nuo 2015 m. Esant tokiai padėčiai, beveik du metus Lietuvoje buvo taikomi skirtingi duomenų teikimo standartai, kurie staiga, 2015 metais, nepakitus juridiniam reglamentavimui, visais atvejais turi atitikti 2013 m. patvirtintas normas.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose buvo įgyvendinta tvarka, pagal kurią kai kurios žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos gali būti teikiamos tiesiogiai VĮ “Registrų centras”, netikrinant jų Nacionalinėje žemės tarnyboje. Ši, iš pirmo žvilgsnio, teigiama iniciatyva subliuško, kai registruojant matininkų pateiktus duomenis VĮ “Registrų centras” pradėjo reikalauti, kad sklypui besiribojant su teritorija, nesuformuota atskiru nekilnojamojo turto objektu, jos atžvilgiu būtų išlaikyta visa kviestinių asmenų informavimo procedūra, kviestinio asmens statusu informuojant Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių. Verta paminėti, kad šie reikalavimai netaikomi dokumentus tiesiogiai teikiant tikrinti  Nacionalinei žemės tarnybai. Taigi, nors VĮ “Registrų centras” ir tikrina dokumentus valstybės vardu, bet tą funkciją įstaiga vykdo tik tada, kai pasibaigia visi pastabų teikimo iš Nacionalinės žemės tarnybos terminai. Nepaisant teisės aktų pokyčio, esama padėtis dubliuoja valstybės dalyvavimą dokumentų patikros procese, kas sąlygoja neprotingai ilgą jų rengimo laikotarpį.
Kadangi mūsų sąjunga vienija privataus sektoriaus atstovus, negalime nepastebėti, kaip valstybinės įmonės nuolat plečia savo veiklą ir užimdamos vis didesnę rinkos dalį žlugdo smulkųjį ir vidutinį verslą. Mūsų supratimu centralizuotas privačios žemės apskaitos ir jos tvarkymo paslaugų teikimas yra praeito šimtmečio archaizmas, kuris stabdo srities progresą ir menkina specialistų vardą viešoje erdvėje. Dėl pastaruoju metu panaikintų juridinių asmenų licencijų, dėl galimybės verstis veikla turint individualios veiklos pažymą, stambesnės privačios įmonės suskilo į daugybę smulkių ūkio subjektų. Tuo tarpu, su mumis nuolat nelygiavertėmis sąlygomis konkuruoja  viešuose pirkimuose ir valstybinių  užsakymų kapitalu prisidengdami VĮ Valstybės žemės fondas, VĮ Registrų centras, SĮ Vilniaus planas ir kt. Šių organizacijų teikiamų paslaugų spektras nuolat plečiasi.
Be akivaizdaus konkurencinio pranašumo, kurį suteikia valstybės rėmimas, susiduriame su situacija, kai valstybinių įmonių rengti dokumentai derinami sparčiau už privataus verslo atstovų darbus, priklausomai nuo juos rengiančių ūkio subjektų statuso tos pačios rūšies dokumentams taikomi skirtingi reikalavimai.
Jeigu ministerija mano, kad privatus verslas geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo srityje yra nepageidaujamas, norėtume gauti raštu jūsų poziciją, šiuo smulkiam verslui aktualiu klausimu. Mes turime turėti aiškumą, dėl mūsų verslo perspektyvos.
Prašome atsižvelgti į mūsų pastabas ir mūsų lūkesčius. Mūsų tikslas yra bendras – kuo geriau tarnauti Lietuvos žmonėms ir Valstybės klestėjimui. Mes esame šio tikslo įgyvendinimo bendraautoriai. Nuo to, kaip bendrai spręsime problemas, kaip įsiklausysime vieni į kitų lūkesčius, priklausys tikslo pasiekimas. Siekiant tikslo svarbu galutinis rezultatas, o ne veikla. Todėl nenorime gauti beverčių ministerijos raštų…
Mes giname savo narius kvalifikacinių pažymėjimų vertinimo komisijos svarstymuose, nuolat teikiame pastabas teisės aktams, dalyvaujame darbo grupių veikloje, įvairiuose pasitarimuose bei stengiamės įtakoti teigiamus pokyčius geodezijos ir žemėtvarkos srityse visais mums prieinamais būdais. Nepaisant mūsų pastangų, susiduriame su atsainiu požiūriu į veiklos sritį bei monopolistiniu diktatu iš Nacionalinės žemės tarnybos pusės. Vis dėlto turime vilties, kad nepaisant esamų nesutarimų siekiame tų pačių tikslų, todėl laukiame ryžtingų pokyčių bei tikimės užimti svarbią vietą matavimų srities kuravime, ypač prisiminus, kad kai kurie mūsų sąjungos nariai turi neįkainojamos patirties dalyvaujant veikloje nuo pat šalies nepriklausomybės atkūrimo.

 

Vienas „DĖL ŽŪ MINISTERIJAI PAVALDŽIŲ SRIČIŲ VERTINIMO“ komentaras

  1. Idomu kada sulauksime ŽŪM atsakymo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Go back to top