LGMS pateikė siūlymus LR saugomų teritorijų ir LR žemės įstatymo projektams

Parašykite komentarą /

2023-03-13 LGMS, padedama advokatės dr. Virginijos Kondratienės, pateikė LR aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo projekto 33 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo projekto 40 straipsnio papildymo ir pakeitimo.

PASIŪLYMAI
Dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos
saugomų teritorijų įstatymo projekto 33 straipsnio ir
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
projekto 40 straipsnio papildymo ir pakeitimo

2023-03-12
Vilnius

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (toliau – LGMS), susipažinusi matininkų bendruomenei aktualiais Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo projektu[1] ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo projektu[2], kitų teisės aktų projektais, teikia savo pasiūlymus dėl minėtų įstatymų atskirų straipsnių papildymo ir pakeitimo bei prašo Aplinkos ministerijos į teikiamus LGMS pasiūlymus atsižvelgti.

LGMS keliami klausimai yra išimtinai susiję su viešuoju interesu, atkreipiant valstybės institucijų dėmesį į valstybės pareigą prisiimti atsakomybę dėl nuosavybės atkūrimo metu netinkamai suformuotų ir Lietuvos Respublikos piliečiam grąžintų žemės sklypų, kurių kadastrinių matavimų atlikimas yra apsunkintas. Pažeidžiant pagrindinį teisėkūros principą – lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal), kai naujai nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama sureguliuoti praeityje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, teisės taikymo problemų išsprendimu pirmiausia turėtų būti suinteresuota valstybė (jos institucijos), kaip viešąjį interesą ginantis subjektas.

LGMS nuo 2015 m. aktyviai ragina kompetentingas valstybės institucijas spręsti kadastrinių matavimų saugomose teritorijose suformuotuose žemės sklypuose atlikimo sureguliavimo klausimą. Matininkai be jokio teisinio pagrindo yra verčiami tikslinant žemės sklypų kadastro duomenis kadastriniais matavimais pertvarkyti žemės sklypą, kurį į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai (įskaitant ir Žemės reformos projektuose suprojektuotus kelius bei keliais užimtus žemės plotus, neįskaičiuotus į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą), gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, suformuojant atskirus žemės sklypus, nors tai ir prieštarauja bendrųjų ir specialiųjų įstatymų įtvirtintiems kadastrinių matavimų principams ir jų paskirčiai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nurodymu draustinių, rezervatų, valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų direkcijos nederina matininkų parengtų kadastro duomenų bylų, kai kadastrinių matavimų metu iš žemės sklypo, kurį į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai (įskaitant ir Žemės reformos projektuose suprojektuotus kelius bei keliais užimtus žemės plotus, neįskaičiuotus į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą), gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, išėmus keliui (statiniui) tenkantį valstybinės žemės plotą, gaunami mažesni nei 7 ha žemės sklypai. Saugomų teritorijų specialistų nuomone, matininkų pateiktoms kadastro duomenų byloms nederinti pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 dalyse įtvirtintos nuostatos, draudžiančios valstybiniuose draustiniuose ir parkuose privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Įstatyme nustatytas išimtis.

Atkreiptinas dėmesys, kad 1993 m. lapkričio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (įsigaliojo 1993-11-09: Nr. I-301, Valstybės žinios, 1993-11-24, Nr. 63-1188) nenustatė saugomose teritorijose esančių žemės sklypų plotų ir jų padalijimo į dalis ribojimų. 2001 m. gruodžio 28 d. išdėsčius Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą nauja redakcija (Nauja įstatymo redakcija nuo 2001-12-28: Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902 (2001-12­28)), jame įtvirtintos nuostatos: „Nuosavybės teisių į žemę, miškus ir vandens telkinius atkūrimo tvarką ir sąlygas saugomose teritorijose nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas“ (Įstatymo 31 straipsnio 5 dalis), taip pat: „Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos“ (Įstatymo 31 straipsnio 9 dalis).

Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuoroda į Lietuvos Respublikos piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra specialioji norma, įpareigojanti saugomose teritorijose išlaikyti privačių ir viešųjų interesų pusiausvyrą ir nepažeisti konstitucinių asmens teisių į nuosavybę, sugrąžinant asmenims nusavintą (1940 m. nacionalizuotą) turtą. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad minėto Įstatymo nuostata, nustatanti draudimą dalyti privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, riboja tik privatų asmens interesą padalyti turimą žemės sklypą dalimis. Ši nuostata nesusijusi su viešųjų interesų tenkinimu. Atitinkamai, nuosavybės atkūrimo metu suformuotas žemės sklypas, kurį skiria kelias, gatvės, geležinkeliai ar neprivatizuojami hidrografiniai objektai, viešojo intereso pagrindu kadastrinių matavimų metu turi būti padalytas į atskiras dalis, atsižvelgiant į kelio išsidėstymą žemės sklype, jei į grąžintinos žemės plotą po keliu (statiniu) esančios valstybinės žemės plotas nėra įskaičiuotas, suformuojant atskirus žemės sklypus.

LGMS nuomone, turėtų būti sprendžiamas ir kitas saugomose teritorijose (ir ne tik) aktualus klausimas – kai nuosavybės atkūrimo metu suformuotame žemės sklype namų valda nebuvo išskirta ir sodybai tenkančios žemės naudmenos (kitos paskirties žemė) buvo priskirta žemės (miško) ūkio paskirties žemei. Naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymo projektas saugomose teritorijose nenumato galimybės atidalyti žemės ūkio paskirties žemės sklype esančios namų valdos (sodybos), tačiau miško ūkio paskirties žemėje esanti namų valda (sodyba) pagal naująją įstatymo redakciją galės būti atidalyta. Manytina, kad Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo projektas turėtų būti papildytas, nediskriminuojant atskirų grupių žemės sklypų savininkus žemės sklypo paskirties pagrindu, kai saugomose teritorijose miško paskirties žemės sklypuose esančią namų valdos žemę bus galima atidalyti, tuo tarpu žemės ūkio paskirties žemės sklype esančios valdos atidalijimo klausimas Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo projekte nėra reglamentuotas.

LGM Aktualus ir saugomose teritorijose esančių įsiterpusių valstybinių žemės plotų suformavimo atskirais žemės sklypais bei jų prijungimo prie gretimai esančių žemės sklypų klausimas. Toks kompleksinis požiūris į žemės sklypų sutvarkymą saugomoje teritorijoje leistų tinkamai sureguliuoti žemės santykius ir nepažeisti saugomų teritorijų apsaugos principų.

Saugomų teritorijų įstatymo paskirtis – apsaugoti išskirtines vertingąsias savybes turinčius objektus (draustinius, rezervatus, valstybinius (nacionalinius ir regioninius) parkus), kurių steigimas visais be išimties atvejais yra susijęs su teritorijos, didesnės nei vienas žemės sklypas naudojimu, atitinkamai, pertvarkant šioje teritorijoje esantį žemės sklypą, būtina atsižvelgti ne tik į saugomos teritorijos, kurioje randasi žemės sklypas, planavimo ir apsaugos reglamentus, bet kartu nepažeisti ir paties žemės sklypo formavimo ir jo pertvarkymo principų.

Nagrinėjamu atveju, aktualus ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nustatantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, kurio papildymo ir pakeitimo projektas taip buvo pateiktas LGMS pastaboms. Pažymėtina, kad nuosavybės atkūrimo metu preliminariais matavimais suformuotame žemės sklype, kurį į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai (įskaitant ir Žemės reformos projektuose suprojektuotus kelius bei keliais užimtus žemės plotus, neįskaičiuotus į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą), gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, jo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, nesudaro vieno uždaro kontūro, pagal kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates galima būtų apskaičiuoti žemės sklypo plotą. Tai neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai) 21 punkto reikalavimų, nustatančio, kad „Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija). Atitinkamai, pakeistas ir Kadastro nuostatų 22 punktas, jame nustatant, kad „ Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija). Šis Kadastro nuostatų 22 punktas taip pat taikomas nuosavybės atkūrimo metu suformuotiems žemės sklypams, kuriuos į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, reikalaujant žemės sklypo dalis suformuoti atskirais žemės sklypais.

Be to, kyla problemų ir su minėtų sklypų registracija Nekilnojamojo turto registre. Atlikus žemės sklypų, kuriuos į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai (įskaitant ir Žemės reformos projektuose suprojektuotus kelius bei keliais užimtus žemės plotus, neįskaičiuotus į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą), gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, kadastrinius matavimus, šiais objektais atskirtos žemės sklypo dalys, suformuojamos atskirais žemės sklypais, suteikiant jiems naujus unikalaus daikto Nr. Atitinkamai, NTR Išraše padaroma žyma – įrašant grafoje Daikto kilmės istorija: gautas padalijus daiktą Unikalus Nr., o grafoje Matavimų tipas: žemės sklypas suformuotas atliekant kadastriniais matavimais.

Kaip minėta, galiojantys įstatymai ir žemesnės teisinės galios teisės aktai nenumato galimybės kadastriniais matavimais iš vieno daikto suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus. Tai galima atlikti tik parengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tačiau nagrinėjamu atveju, minėti sklypai atkuriant nuosavybės teises buvo suformuoti, parengiant Žemės reformos žemėtvarkos projektą arba žemės sklypo planą (prilygintą teritorijų planavimo dokumentui), jei žemė grąžinta natūra (turėtoje vietoje). Būtų neteisinga reikalauti iš Lietuvos Respublikos piliečių (ar jų teisių perėmėjų), kuriems valstybė nuosavybės atkūrimo metu grąžino netinkamai suformuotą daiktą – žemės sklypą, inicijuoti naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, kai sklypą į atskiras žemės dalis skiria kelias, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai ar kiti objektai, ar kai grąžinant žemės sklypą, iš žemės (miško) ūkio paskirties žemės sklypo nebuvo išskirta jame esanti namų valda (kitos žemės naudmenos).

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina nuosavybės atkūrimo metu suformuotus žemės sklypus, nepriklausomai nuo jų pagrindinės naudojimo paskirties, kuriuos į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai (įskaitant ir Žemės reformos projektuose suprojektuotus kelius bei keliais užimtus žemės plotus, neįskaičiuotus į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą), gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, pertvarkyti kadastriniais matavimais – žemės sklypo dalis padalyti, nerengiant sklypo formavimo pertvarkymo projekto, ir patikslinti projekto sprendinius.

Minėti žemės sklypų pertvarkymai susiję su Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo projekto 33 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo projekto
40 straipsnio papildymais ir pakeitimais (pridedami), jie Projektuose pažymėti pajuodintu šriftu, nereikalingas tekstas išbrauktas, papildžius naujomis dalimis ar punktais, pakeista skaičių numeracija.

PRIDEDAMA: Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pasiūlymai – Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo projekto 33 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo projekto 40 straipsnio papildymai ir pakeitimai – 7 lapai.

Pagarbiai

Pirmininkas Tomas Juozapavičius

Advokatė dr. Virginija Kondratienė

[1] nuoroda į TAIS pateiktą Saugomų teritorijų įstatymo projektą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/269f1e00724711ed8a47de53ff967b64?positionInSearchResults=1&searchModelU UID=83a0b783-d7af-480b-a962-87c3fc4fe242

[2] Nr. 23-2543 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto” (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc l?p id=1699384

LIETUVOS GEODEZININKŲ IR MATININKŲ SĄJUNGOS SIŪLYMAS

nuoroda į TAIS pateiktą Saugomų teritorijų įstatymo projektą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/269f1e00724711ed8a47de53ff967b64?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=83a0b783-d7af-480b-a962-87c3fc4fe242

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS

2022 m.                            d. Nr.
Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą Nr. I-301 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ
ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ŽEMĖS NUOSAVYBĖ IR ŽEMĖS SAVININKŲ, NAUDOTOJŲ BEI
VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS SAUGOMOSE TERITORIJOSE

33 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose

  1. Rezervatų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. Kitose saugomose teritorijose žemės nuosavybė yra valstybinė ir (ar) privati.
  2. Rezervatams steigti žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka gali būti paimama iš privačios žemės savininkų arba prieš terminą nutraukiama valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis.
  3. Žemė, reikalinga specialioms gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos programoms įgyvendinti ir visuomenės poreikiams tenkinti (poilsiavietėms, specialiems poilsio parkams, pažintiniams takams, rekreacinei infrastruktūrai ir kt. įrengti), iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Žemė, reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.
  4. Saugomų teritorijų direkcijos valdo ir naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise.
  5. Nuosavybės teisių į žemę, miškus ir vandens telkinius atkūrimo tvarką ir sąlygas saugomose teritorijose nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
  6. Saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų), kitų šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.
  7. Valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė neparduodama, išskyrus įsiterpusius valstybinės žemės plotus, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiami su besiribojančiais žemės sklypais, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, taip pat Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytus atvejus.
  8. Valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį. Draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus, kai:

1) tai daroma reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja šių saugomų teritorijų nuostatams;
2) atidalijama žemės, miškų ūkio ar kitos paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas);
3) miško žemę kitomis naudmenomis paversti būtina įgyvendinant valstybei svarbius projektus;
4) formuojamos šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose numatytos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijos;
5) padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis, kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą;
6) Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu suformuotame žemės sklype atidalijant bendraturčių valdomą privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė suformuojama atskirais sklypais, arba žemės sklype, nepriklausomai nuo jo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, atidalijamos žemės naudmenos;
6) 7) miško žemę kitomis naudmenomis paversti būtina teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ar krašto apsaugos tikslams.

9. Valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus, kai:

1) žemės sklypą, nepriklausomai nuo jo pagrindinės naudojimo paskirties, į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai (įskaitant ir Žemės reformos projektuose suprojektuotus kelius bei keliais užimtus žemės plotus, neįskaičiuotus į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą), gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai;

1) 2) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems inžineriniams statiniams statyti;
2) 3) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;
3) 4) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;
5) atidalijama žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;
6) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta;
7) pertvarkomas miškų ūkio ar žemės ūkio paskirties žemės sklypas atidalijant esamas naudmenas, sklypuose, kurie buvo suformuoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu, suformuojant miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;
5) 8) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti;
6) 9) žemės sklypą į atskirus žemės plotus skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti žemės plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą;
7) 10) atidalijama žemės sklypo dalis, kurioje yra įregistruotas teisėtai (iki 2001 m. gruodžio 4 d.) pastatytas antras sublokuotas ar nesublokuotas gyvenamasis namas;
8) 11) atidalijama žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusios sodybos sklypui suformuoti, keičiant žemės paskirtį į kitą ir numatant namų valdą, ne didesnę kaip 2 hektarai.
12) žemės sklype, nepriklausomai nuo jo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties yra įsiterpęs žemės naudotojas.

10. Valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus, kai:

1) žemės, sklypą, nepriklausomai nuo jo pagrindinės naudojimo paskirties, į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai (įskaitant ir Žemės reformos projektuose suprojektuotus kelius bei keliais užimtus žemės plotus, neįskaičiuotus į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą), gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai;

1) 2) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems inžineriniams statiniams statyti;

2) 3) žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose;

3) 4) žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto arba kraštovaizdžio tvarkymo zonose ir vienoje iš jų valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) numatyta statybos galimybė;

4) 5) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;

5) 6) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;

7) atidalijama žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;

8) žemės sklypą, nepriklausomai nuo jo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, kurį į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai (įskaitant ir Žemės reformos projektuose suprojektuotus kelius bei keliais užimtus žemės plotus, neįskaičiuotus į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą), gatvės, geležinkeliai, ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai;

9) pertvarkomas miškų ūkio ar žemės ūkio paskirties žemės sklypas atidalijant esamas naudmenas, sklypuose, kurie buvo suformuoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu, suformuojant miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

6) 10) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti;

7) žemės sklypą į atskirus žemės plotus skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą;

8) 11) atidalijama žemės sklypo dalis, kurioje yra įregistruotas teisėtai (iki 2001 m. gruodžio 4 d.) pastatytas antras sublokuotas ar nesublokuotas gyvenamasis namas;

9) 12) atidalijama žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusios sodybos sklypui suformuoti, keičiant žemės paskirtį į kitą ir numatant namų valdą, ne didesnę nei 2 hektarai.

13) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta;

14) pertvarkomas miškų ūkio ar žemės ūkio paskirties žemės sklypas atidalijant esamas naudmenas, sklypuose, kurie buvo suformuoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu, suformuojant miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

15) žemės sklype, nepriklausomai nuo jo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties yra įsiterpę žemės naudotojai.

11. Šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose netaikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. Šios ribos keičiamos neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų paskirtį atitinkančias žemės naudmenas.

12. Paveldo objektai ir jų teritorijų žemė yra valstybinė ir (ar) privati nuosavybė. Paveldo objektai gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn tik nustačius apsaugos ir naudojimo režimą.

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos atstovai

Pirmininkas Tomas Juozapavičius

Advokatė dr. Virginija Kondratienė

LIETUVOS GEODEZININKŲ IR MATININKŲ SĄJUNGOS SIŪLYMAS

Nr. 23-2543 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto” (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1699384)

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO

ĮSTATYMO NR. XIV-1311 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS

2023 m.                                               d. Nr.
Vilnius

14 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio pakeitimas

  1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pagal detaliajame plane (arba vietovės lygmens bendrajame plane, kuriame nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), numatančiame tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis šiuose planuose numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;“.

  1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) rengiami karinės infrastruktūros projektai ir keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas;“.

  1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9, 91 ir 13 dalyse nustatytus atvejus, jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą). Sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų su pagalbinio ūkio paskirties pastatais žemės sklypų leistinas užstatymo tankis nustatytas teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose jis nustatytas mažesnis;“.

  1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo, keitimo bei koregavimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.“

  1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) suderintus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.“

  1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero suderintus žemės sklypų planus priima Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.“

„91 Žemės sklypas, nepriklausomai nuo jo pagrindinės naudojimo paskirties, kurį į atskiras žemės dalis skiria įvairių kategorijų keliai (įskaitant ir Žemės reformos projektuose suprojektuotus kelius bei keliais užimtus žemės plotus, neįskaičiuotus į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą), gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, gali būti padalijamas į atskirus žemės sklypus nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypas pertvarkomas nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šio žemės sklypo padalijimo į atskirus žemės sklypus pagal žemės savininko ir mero suderintus žemės sklypų planus priima Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.“

  1. Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnį 11 dalimi:

„11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, jei reikia nustatyti naujus žemės sklypų duomenis. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

  1. Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnį 12 dalimi:

„12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami taisant technines klaidas, tikslinant projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

  1. Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnį 13 dalimi:
  2. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami:

1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;

2) siekiant padalyti, atidalyti ar perdalyti žemės sklypus naujų statinių statybai, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais turi būti rengiami detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas).“

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos atstovai

Pirmininkas Tomas Juozapavičius

Advokatė dr. Virginija Kondratienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Scroll to Top