radiodetection_gCAT4

LGMS kreipėsi į Telia

LGMS kreipėsi į Telia Lietuva, AB dėl jai nuosavybės teise priklausančių tinklų rodymo vietovėje.

Žemiau pateikiame  rašto tekstą ir priedus.

DĖL TELIA LIETUVA, AB PRIKLAUSANČIŲ TINKLŲ RODYMO VIETOVĖJE

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (toliau – LGMS) kreipiasi dėl susiklosčiusios situacijos, kai didelės dalies Telia Lietuva, AB (toliau – Telia) valdomų tinklų geografinė padėtis nėra užfiksuota geodeziniais metodais ir atitinkama dokumentacija nebuvo pateikta į erdvinių duomenų informaciją tvarkančias atsakingas institucijas – savivaldybes. Pažymėtina, kad dažnai šios skaitmeninės vektorinės informacijos neturi arba jos neteikia geodezininkams ir pati Telia.

Esant aukščiau aprašytai situacijai geodezininkai ir matininkai, sudarydami topografinius planus ir atlikdami  kadastrinius matavimus ir norėdami juos suderinti su Telia privalo vykti į matuojamas teritorijas, kur Telia specialistai kabelių ieškiklių pagalba parodo kabelių buvimo vietas, kurias geodezininkai ir matininkai turi užfiksuoti geodeziniais prietaisais.

Susiklosčiusi padėtis yra išskirtinė tuo, kad Telia yra vienintelė iš didelį kiekį inžinerinių tinklų valdančių organizacijų, kurios tinklų informacijos masiškai trūksta valstybinėse skaitmeninėse duomenų bazėse, o tai lemia prailgėjusį įvairios, ypatingai – projektavimui reikalingos dokumentacijos parengimo laiką bei vienintelė, kuri už savo pačios tinklų inventorizavimą iš geodezininkų reikalauja dar ir susimokėti.

Suprantama, jog šios laiko ir finansinės sąnaudos yra peradresuojamos topografinių planų užsakovams, tačiau pastarieji šito dažnai nežino.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, jog „Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.”, o 16 dalyje nurodoma, jog ryšių tinklai priskirtini prie inžinerinių statinių: „16. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.”

To paties įstatymo 14 straipsnio „Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės” 7 dalyje nurodyta, jog statytojas privalo „užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas”.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.5 punkte nurodyta, kad baigus statyba turi būti pateiktos  „93.5  požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos”. Analogiški reikalavimai buvo pateikti taip pat ir ankstesniuose teisės aktuose, pvz. „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas” 3 priedo „STATYBOS UŽBAIGIMO KOMISIJAI PATEIKIAMŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS” 7 punkte nurodyta:  „7. Sklypo, požeminių inžinerinių tinklų ir statinio laikančių konstrukcijų geodezinės nuotraukos (schemos).”

RSN 150-92 „Žemės darbų vykdymo Respublikoje nuostatai“, patvirtinti Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 216 (įsigaliojo 1992-12-14), l.l.1. punkte nustatyta: „Žemės darbų vykdymo Respublikoje nuostatai nustato leidimų žemės darbams, atliekamiems statant (remontuojant, rekonstruojant, restauruojant, konservuojant ar griaunant) pastatus, inžinerinius įrenginius ir tinklus miestuose, gyvenvietėse ir kaime, išdavimo ir šių darbų vykdymo tvarką“ ir 1.5 punkte nustatyta: „Statomų požeminių komunikacijų geodeziniu nuotraukų padarymas:
1.5.l. Siekiant tiksliai užfiksuoti naujai nutiestas požemines komunikacijas plane ir profilyje, vykdant statybos darbus iki tranšėjų užpylimo, daromos požeminių komunikacijų ir įrenginių geodezines nuotraukos. Požeminių komunikacijų statybos procese geodezinius darbus, užtikrinančius komunikacijų atitikimą projektui, atlieka pačios statybos organizacijos.
l.5.2. Paklotų požeminių komunikacijų geodezines nuotraukas tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse atlieka organizacijos, turinčios licenciją šios rūšies darbams vykdyti. Geodezinės nuotraukos daromos pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintas „Respublikoje statomų požeminių komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo laikinąsias taisykles“. Už geodezines nuotraukas apmoka užsakovai (statytojai) iš sąmatoje specialiai numatytų lėšų.

Požeminių komunikacijų geodezines nuotraukas užsako, apmoka ir kontroliuoja jų vykdymą užsakovas. Specialistus, požeminių komunikacijų geodezinėms nuotraukoms atlikti, iškviečia vykdančios darbus statybos organizacijos iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 paras iki tranšėjų užpylimo. Iškviečiama raštu, telegrama arba telefonograma. Nurodoma objekto vieta (adresas), pavadinimas, komunikacijų rūšis, jų ilgis ir tiksli data, kada komunikacijos bus paruoštos nuotraukai.

Požeminių komunikacijų dengtų darbų aktus pasirašo statybos organizacijų bei užsakovo atstovai ir pateikia pasirašyti geodezinę nuotrauką atlikusios organizacijos atstovui, kad atlikti geodezines nuotraukos lauko darbai ir vieną egzempliorių pateikia valstybinei priėmimo komisijai. Neatlikus geodezinės nuotraukos lauko darbų ir be pasirašyto dengtų darbų akto, tranšėjas užpilti kategoriškai draudžiama.”
LGMS atkreipia dėmesį, kad visi teisės aktai, priimti tiek okupacijos, tiek nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu numatė, jog visais atvejais būtų atliekamos visų rūšių požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos, nenumatydami jokių išimčių atskiroms komunikacijų rūšims.

Savo pozicijai pagrįsti taip pat pateikiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymus į LiMAP, UAB paklausimus:

  1. 2017.03.08_LiM-17-ID-025_VTPSI.pdf
  2. 2017.03.30_VTPSI_atsakymas_į_2017.03.08.pdf
  3. 2017.04.11_LiM-17-ID-044_VTPSI.pdf
  4. 2017.05.05_VTPSI_atsakymas_į_2017.04.11.pdf

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą LGMS prašo atsakyti į šiuos klausimus:

  1. Kokiu pagrindu Telia Lietuva, AB traktuoja nepažeidžianti aukščiau išvardytų teisės aktų?
  2. Kokiu pagrindu Telia Lietuva, AB nederina parengtų topografinių planų, kuriuose galimai trūksta Telia Lietuva, AB priklausančių požeminių komunikacijų, jeigu savo ruožtu laiko, kad jos komunikacijoms negalioja atitinkami teisės aktai ir ji neprivalo užfiksuoti požeminių komunikacijų padėties jų statybos metu?
  3. Ar Telia Lietuva, AB skirsto savo tinklus į tokius, kuriems rengia geodezines kontrolines nuotraukas ir tokius, kuriems tokios dokumentacijos nerengia? Jei taip, kokiu pagrindu tai daro?
  4. Ar Telia Lietuva, AB kaupia savo inžinerinių tinklų informaciją skaitmeninėse vektorinėse duomenų bazėse ir jei taip, ar tokia informacija teikiama geodezininkams ir matininkams?
  5. Ar Telia Lietuva, AB kaupia informaciją skaitmeninėse vektorinėse duomenų bazėse apie savo inžinerinius tinklus, kurių padėtį užfiksavo geodezininkai vietovėje padedami Telia specialistų?
  6. Kokiu pagrindu Telia Lietuva, AB reikalauja mokesčio iš geodezininkų už savo inžinerinių tinklų parodymą vietoje? Pageidautume susipažinti su atitinkamą mokestį ir įkainį patvirtinančiu įmonės vidiniu dokumentu.

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga kviečia Telia Lietuva, AB prisiimti atsakomybę už susiklosčiusią situaciją, atsisakyti geodezininkų ir matininkų apmokestinimo už požeminių tinklų rodymą ieškikliais vietovėje bei atlikti savo tinklų inventorizaciją.

R-063_telia_del_tinklu_rodymo_paslaugos

2017-03-08_lim-17-id-025_vtpsi

2017-03-30_vtpsi_atsakymas_i_2017-03-08

2017-04-11_lim-17-id-044_vtpsi

2017-05-05_vtpsi_atsakymas_i_2017-04-11

 

 

 

3 komentarai apie “LGMS kreipėsi į Telia”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Scroll to Top