Pirmiausia – riba vietovėje!

Pasaulyje kadastro žemėlapiai nuo senų laikų naudojami nuosavybės riboms atvaizduoti ir nuosavybės teisėms kaupti, įrašyti. (pvz. 1630-1631m. Tokijo miesto kadastro žemėlapis). Tokio tipo informacijos naudojimas ypač aktualus mokesčių taikymo tikslais, kadangi vienoje vietoje sukaupta informacija apie turto dydį, jo nuosavybę ir mokestinę vertę.

Nekilnojamojo turto kadastro sąvokoje mes, be lietuviškų žodžių ir randame tarptautinį – kadastras (pranc. cadastre, gr. katastichon — lapas, sąrašas). Sąvokos aprašymas jau sako, jog kalbame apie tam tikrų objektų sąrašą, šiuo atveju – nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, pastatų, patalpų).  Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme apibrėžiamas taip – nekilnojamojo turto kadastro (“sąrašo objektų”) grafinė dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais.

Sąvokos aprašyme išsiskiria kelios vietos: pirma – “nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis”. Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje turime kelių skirtingų rūšių nekilnojamojo turto objektus. Jie atvaizduojami skirtingai – sklypai atvaizduojami planuose, kurie vėl gi skirstomi pagal matavimo būdą, statiniai atvaizduojami išdėstymo schemose, butai braižomi laisvai pasirenkamoje erdvėje, nurodant kertinius kontūrus. Svarbu suprasti, kad dėl skirtingo turinio,vieningo (inkorporuoto)  nekilnojamojo turto grafinės dalies žemėlapio nėra. Antroji sąvokos dalis -“parodoma […] įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje”. Kaip žinia, istoriškai susiklostė, jog žemės sklypai skirtingu metu buvo matuojami skirtingais metodais. Iš pradžių sklypai suformuoti preliminariais matavimais, dalis pamatuota sąlyginėse koordinačiųs sistemose, dalis vietinėse, dalis valstybinėje – LKS 94. Kadangi įstatymas šiam žemėlapiui iškelia imperatyvą – visus objektus atvaizduoti vieningoje erdvėje t.y. valstybinėje koordinačių sistemoje, žemėlapio autoriai, vadovaudamiesi aprašytomis taisyklėmis, pagal palimybės subjektyviai įvertinę jiems pateiktus žemės sklypų planus parengė bendrą vaizdo suvestinį, informatyvaus pobūdžio skaitmeninį žemėlapį. Kadangi žemėlapio dalys, dažnai dėl sklypų matavimo duomenų tikslinimo kinta – žemėlapis nuolat vystosi ir kinta.

Lyginant su teskto pradžioje pristatytu istoriniu Tokijo žemėlapiu, lietuviškasis analogas prarado vieną savybę – jis nėra vienalytis. Įvertinusi šias aplinkybės Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktų taikymo rekomendacijų skiltyje, tiek patarimais, kaip atlikti vietinėje koordinačių sistemoje pamatuotų sklypų kadastrinius matavimus nurodo: “Pažymėtina, kad sunaikintų anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklių atstatymui nenaudotinos valstybės įmonės Registrų centro transformuotos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, kadangi […] pagal šias koordinates atstatant žemės sklypo riboženklius vietovėje gali atsirasti žemės sklypų ribų nesutapimų (persidengimų).”

Reziumuojant galima apibūdinti procesus taip: pirma riba techninėmis priemonėmis nustatoma vietovėje, o po to ji pagal galimybes įbrėžiama bendrame žemėlapyje.

Kadangi šio žemėlapio duomenys nėra preciziškai tikslūs, jie gali būti naudojami tik apibendrinamo pobūdžio užduotims spręsti.

Nuostabą kelia reglamentuotas šių duomenų nauojimas  2004-10-04 bendrame  LR Aplinkos ir LR Žemės ūkioministų įsakyme Nr.  3D-452/D1-513 ” Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo “.

Žemės ūkio ministerijos Politikos departamento darbuotojai šiuo metu rengia Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 “Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” pakeitimo projektą. Taisyklėse rašoma:

„Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, taip pat naudojama ši medžiaga: Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai.“

Lietuvos Nekilnojamojo turto raida ir principai buvo formuojami tuo pagrindu, kad pirma nustatoma riba, o tik po to, pagal galimybes – ji gretinama su kitomis ribomis bendrame žemėlapyje. O kaip preciziškai nustatant ribą, gali būti naudojamas abstraktus informacijos rinkinys? Gal tokiu būdu grindžiamas šios rūšies žemėlapio naudojimo poreikis, nes priešingu atveju tektų kažkuo kitu grįsti jo nuolatinės plėtros vystymo aplinkybes?

Kyla daug neatsakytų klausimų, bet Žemės ūkio ministerijos iš pirmo žvilgsnio nežymūs siūlymai iš pagrindų painioja pamatinius dėsnius.

Pirmiausia – riba vietovėje, o tik po to – jos atvaizdavimas bendrame rinkinyje, koks bebūtų šio rinkinio atvaizdavimo tikslas.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


Go back to top