ŽŪM ministrė pranešė prokuratūrai apie VŽF ir NŽT schemas

LGMS logotipas

Perspausdiname straipsnį „Šėrykla saviems: kaip išsidalinti žemės reformai skirtus 16 milijonų eurų?„, paskelbtą 2015-06-10 naujienų portale 15min.lt, autorius – Skirmantas Malinauskas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė 15min.lt teigė jau pranešusi Generalinei prokuratūrai apie rimtų įtarimų keliančią schemą, kuri keletą metų veikė Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) ir jai pavaldžiose institucijose. Aistras kursto dar 2012 m. pradėtas didžiulis žemės reformos darbų pirkimas. Šimtamilijoninė su rangovais sudarytų sutarčių suma keturis kartus viršija valstybės skirtus asignavimus.

Milijonai pavėjui

Žemės reformos darbams pirkti buvo numatyta skirti 30,6 mln. litų (8,86 mln. eurų). Nepaisant aiškiai nustatytos sumos, konkurso rengėjai laimėtoju pasirinko rangovus, kurių pasiūlymo kaina viršijo 127 mln. litų (37 mln. eurų).

Darbą pradėjusi naujoji NŽT vadovė Daiva Gineikaitė sulaukė VŽF raginimo sumokėti milijonines tarnybos skolas fondui. Pradėjus aiškintis, iš kur jos atsirado, ėmė ryškėti finansinė schema, pagal kurią apeinant Viešųjų pirkimų įstatymą keletą metų VŽT buvo pervedamos milžiniškos lėšos.

Dar 2012 m. ŽŪM parengė viešąjį pirkimą žemės reformos darbams pirkti. Jam buvo numatyta skirti 30,6 mln. litų (8,86 mln. eurų).

Nepaisant aiškiai nustatytos sumos, konkurso rengėjai laimėtoju pasirinko rangovus, kurių pasiūlymo kaina viršijo 127 mln. litų (37 mln. eurų). Šių metų balandžio mėnesį vietoje numatytų 30,6 mln. litų VŽF iš NŽT jau buvo pervesta daugiau nei 55 mln. litų.

NŽT vadovė Daiva Gineikaitė kartu su VSAT pareigūnais vietoje įvertino lauko darbus, demarkuojant Lietuvos-Rusijos sieną.

NŽT vadovė Daiva Gineikaitė kartu su VSAT pareigūnais vietoje įvertino lauko darbus, demarkuojant Lietuvos-Rusijos sieną.

NŽT skubiai sustabdė mokėjimus, o tarnybos vadovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) prašydama paaiškinti, ar tokie VŽF reikalavimai neprieštarauja įstatymams. Šių metų balandžio 30 d. VPT vadovė Diana Vilytė savo atsakyme nurodė, kad sudarant sutartis nesilaikyta Viešųjų pirkimų įstatymo, nes sutartyse nenumatyti perkamų paslaugų kiekiai.

VPT konstatavo, kad toliau paslaugos pagal sudarytą pirkimo sutartį teikiamos negali būti. Taip pat pradėtas sutarties sudarymo aplinkybių tyrimas.

Draugų klanas

Kokiu būdu pirkimo sumą galima išpūsti keturis kartus, pasiūlyti gerokai didesnę nei rinkos paslaugų kainą, būti vieninteliu dalyviu konkursuose ir tikėtis, kad tai niekam neužklius?

Kokiu būdu pirkimo sumą galima išpūsti keturis kartus, pasiūlyti gerokai didesnę nei rinkos paslaugų kainą, būti vieninteliu dalyviu konkursuose ir tikėtis, kad tai niekam neužklius?

Pasirodo, tai visai paprasta, jei ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose susiburia draugų kuopelė, kuri užima svarbius postus.

Prie milžiniško viešojo pirkimo sąlygų rengimo aktyviai prisidėjo ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. Tas pats asmuo iki pereidamas į ministeriją vadovavo VŽF. Beje, po jo pasitraukimo fondas jau daugiau nei tris metus neturi nuolatinio vadovo. Ministerijos koridoriuose kalbama, kad ši kėdė saugoma A.Petkevičiui, kai šis sumanys į ją grįžti.

Nuotr. iš asu.lt/image

Asu.lt nuotr./Audrius Petkevičius

Šiuo metu fondui laikinai vadovauja Gintautas Vasiliauskas, kuris 2012 m. pavasarį ėjo NŽT direktoriaus pavaduotojo pareigas ir taip pat prisidėjo rengiant skandalingojo konkurso sąlygas.

Šį konkursą inicijavusio NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas savo noru pasitraukė už užimamų pareigų. Sutartis pasirašęs laikinasis VŽF vadovas Ramūnas Mockevičius pradėjus aiškintis pirkimo aplinkybes taip pat skubiai pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų.

Riebaus kąsnio atsisakyti nenori

Dėl neskaidraus viešojo pirkimo ir neteisėtų sutarčių su rangovais teko skubiai stabdyti žemės reformos darbus Lietuvoje.

Dėl neskaidraus viešojo pirkimo ir neteisėtų sutarčių su rangovais teko skubiai stabdyti žemės reformos darbus Lietuvoje. Kilo grėsmė, kad sustos nuosavybės teisių atkūrimas apie 10 tūkst. žmonių, kurie pretenduoja susigrąžinti žemę kaimo vietovėse.

NŽT paskelbė naują viešąjį pirkimą iš esmės pakeitusi sąlygas. Buvo atsisakyta didžiulių garantinių įnašų, kurie buvo neįkandami nedidelėms matininkų bendrovėms. Taip pat nustatytos paslaugų kainų lubos, kurios susietos su rinkos kainų vidurkiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Javai

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Javai

Netekęs pinigų bambagyslės, per kurią milijonai tekėti turėjo iki šių metų rugpjūčio, fondas apskundė naująjį konkursą, tačiau VPT pirmadienį konstatavo, kad laikinojo VŽF vadovo G.Vasiliausko pretenzijos nepagrįstos, ir konkursą atnaujino.

Ministrė prabilo apie šantažą

Man labai daug įtarimų kelia vienos įmonės monopolis ir specialiai paruoštos sąlygos, kad smulkesnieji negalėtų dalyvauti, – teigė V.Baltraitienė.

Žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės teigimu, galiojusi sutartis verčia ne tik gūžčioti pečiais, bet ir laukti teisėsaugos institucijų atsakymo:

„Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kai atėjusi nauja NŽT valdžia pamatė situaciją. Dabar paskelbtas naujas konkursas ir mes manome, kad paslaugas pavyks nupirkti keturis kartus pigesnėmis kainomis, nei mokėta pagal 2012 m. sudarytą sutartį.

Man labai daug įtarimų kelia vienos įmonės monopolis ir specialiai paruoštos sąlygos, kad smulkesnieji negalėtų dalyvauti. Laimėjusi įmonė tiesiog persamdydavo mažesnes. Manau, kad ydingas buvo visas konkursas.“

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginija Baltraitienė

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginija Baltraitienė

Mes ir dabar sulaukėme didžiulio pasipriešinimo ir šantažo iš fondo, – minėjo ministrė.

Pasak jos, milijoninė pinigų „įsisavinimo“ schema galėjo likti nepastebėta, nes viena kitą kontroliuoti turinčios institucijos šiuo metu veikė išvien. „Mes matome sukurtą schemą, dėl kurios taip pat kreipėmės į prokurorus. Tai turėtų aiškintis teisėsaugos institucijos. Jei į NŽT nebūtų atėję nauji vadovai, mes šitų dalykų nebūtume nei pamatę, nei sužinoję“, – kalbėjo politikė.

V.Baltratienės teigimu, net ir dabar fondo vadovybė daro viską, kad sutrukdytų naujam konkursui, o  VŽF vadovų veiksmai primena šantažą: „Mes ir dabar sulaukėme didžiulio pasipriešinimo ir šantažo iš fondo. Paskelbus naują konkursą buvo vis tempiamas laikas, uždavinėjami nauji klausimai, skundžiama. Tai panašu į sąmoningą norą sužlugdyti konkursą. Man tai labai keista.“

Paklausta, kodėl tiek ilgai didžiules lėšas administruojanti institucija neturi pastovaus vadovo, ministrė žadėjo problemą spręsti: „Departamento direktoriaus jau ne kartą prašiau, kad būtų paruoštos sąlygos konkursui, kad galėtume skelbti reikalavimus. Tą patį sakiau ir naujam atėjusiam viceministrui.

Iš tikrųjų nesuprantu jų delsimo. Trejus metus VŽF vadovauja laikini vadovai. Keista ir tai, kad pradėjus aiškintis, kokie buvo pirkimai, fondui vadovavęs žmogus iš karto išėjo iš darbo.“

Blogai kontroliavo

Pinigų pritrūko todėl, kad nebuvo pakankamai gerai kontroliuojami projektai. Turėjo veikti kontrolės mechanizmas, kad numatytų lėšų reformai užtektų. Tai nebuvo sukontroliuota, – teigė K.Starkevičius.

2012 m. žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Kazys Starkevičius15min.lt teigė, kad pinigų NŽT pritrūko, nes blogai kontroliavo žemės reformos vykdymą, o didelės VŽF paslaugų kainos neturėtų stebinti, nes tai valstybinė įmonė, kuri moka visus mokesčius, kai tuo tarpu konkurentai juos linkę slėpti.

Pasak jo, fondas yra valstybinis ir ne tik jis buvo rangovas: „Rangovų buvo daug. Dėl konkursų net vyko teismai. Sąlygos ir laimėtojai buvo patvirtinti tik 2013 m. Kainą sunku įvertinti. Neseniai nuskambėjo skandalas, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvardino, kad matininkai blogiausiai moka mokesčius.

VŽF moka ir visus mokesčius, ir dividendus valstybei. Jei konkursuose dalyvauti tie, kurie mokesčių nemoka, tai gal ir būtų gerokai pigiau. Ar tai nebūtų didesnė problema, nei VŽF, kuris moka mokesčius, moka atlyginimus ir dar dividendus? Čia kaip ir statybose, mažiausia kana nereiškia geriausios paslaugos.“

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Kazys Starkevičius

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Kazys Starkevičius

Anot K.Starkevičiaus, VŽF funkcija yra ne tik žemę matuoti. Jis atlieka žemės konsolidavimo funkciją, supirkinėjo sklypus, vykdė miškų aukcionus.

„Pinigų pritrūko todėl, kad nebuvo pakankamai gerai kontroliuojami projektai. Turėjo veikti kontrolės mechanizmas, kad numatytų lėšų reformai užtektų. Tai nebuvo sukontroliuota. Dabar kai kuriems asmenims būtų labai paranku, jeigu fondo neliktų, bet tada rinkoje kainos labai pakiltų. VŽF yra kaip tam tikras saugiklis“, – teigė politikas.

Jam taip pat buvo nesuprantama, kodėl per trejus metus taip ir nepavyko rasti nuolatinio VŽF vadovo: „Jau treji metai nedirbu ministru. Man nesuprantama, kaip per tokį laiką vadovas vis dar nesurastas. Dabar matau tik tiek, kad ir į NŽT ateina daug abejonių keliančių asmenų. Keista, kai konsultantais tampa žmonės, anksčiau nepraėję į kitas pareigas.“

LGMS komentaras

„Žemės reformos darbams pirkti buvo numatyta skirti 30,6 mln. litų“. Norėtųsi priminti, kad Lietuvoje Žemės reforma nuo pat 1991-ųjų metų apėmė ne tik žemės sklypų formavimo ir jų grąžinimo teisėtiems savininkams procesą, dar vadinamą žemės restitucija [lot. restitutio — at(si)statymas, grąžinimas], bet ir naujų valstybinės žemės sklypų formavimą pardavimo tikslams. Taigi, žemės Reformos projekto autorius – valstybinės žemės vietininkas kadastro vietovėje. Žemės reformos procesas jau seniai turėjo būti pasibaigęs, atšvęstos jau ne vienos Reformos pabaigtuvės, aplaistyti sėkmingai parengti projektai, tinkamai įsisavintos lėšos ir pan. Nepaisant to, ji vis tęsiasi ir tęsiasi… Šįkart darbams ir vėl numatyta virš 30 mln. litų.

Kuluaruose kalbama, kad Reformos niekaip nepavyksta baigti dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuostatuose įrašyta viena pagrindinių tarnybos egzistavimo priežasčių – NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės reformos srityje. Pasibaigus valstybinės žemės tvarkymams, nebus valstybinės žemės politikos, nebus poreikio išlaikyti tokį didelį aptarnaujantį aparatą.

Darbą pradėjus Žemės ūkio ministrei, aiškiai matome Darbo partijos ir su ja susijusių asmenų invaziją į valstybines žemės tvarkymo įstaigas. Štai pavyzdžiui – ryžtinga NŽT direktorė Daiva Gineikaitė, jos patarėjas Gintaras Jonas Furmanavičius, naujasis VŽF direktoriaus pavaduotojas Vytautas Mickus, VŽF bendrųjų reikalų skyriaus patarėja Rasita Kraujelytė-Noreikienė, NMA direktorius Erikas Bėrontas ir kt. įmonių – įstaigų vadovai ir patarėjų patarėjai. Daugiau apie tai rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=618&p_k=1&p_d=146897

Ar naujų kadrų įsteigimas bei naujieji valdininkai dirbs tinkamai – gyvenimas parodys. Apmaudu tik dėl to, kad žemės klausimus sprendžia vadybininkai, teisininkai jų tarpe deja nėra nei žemėtvarkininkų, nei matininkų, nei geodezininkų – matyt nenusipelnė.

„Dar 2012 m. ŽŪM parengė viešąjį pirkimą žemės reformos darbams pirkti.“, „[…] konkurso rengėjai laimėtoju pasirinko rangovus Šių metų balandžio mėnesį vietoje numatytų 30,6 mln. litų VŽF iš NŽT jau buvo pervesta daugiau nei 55 mln. litų.“ – išanalizavus vien tik šį sakinį piešiamas labai įdomus rinkos paveikslas. ŽŪM rengia pirkimus, kuriuos prižiūri NŽT, o laimi VŽF. Valstybinės žemės klausimai vienose rankose – motininė ministerija ir dvi jai pavaldžios įstaigos. Matyti, kad žemės sklypų formavimo srityje susidarė pseudo rinka, kuri primena Aido Giniočio „Pikto dėdės“ dainos žodžius: „Aš vienas pats sau ponas, man ir vienam gerai. Aš vaikštau, kur tik noriu – kiemais ir patvoriais.“

Taigi, Reformos traukinys vis rieda… Visi jau manė, kad šių metų liepos mėn. ir vėl bus ta išganytoji Reformos pabaiga, bet paskelbti naujieji žemės Reformos konkursai… „Dabar paskelbtas naujas konkursas ir mes manome, kad paslaugas pavyks nupirkti keturis kartus pigesnėmis kainomis, nei mokėta pagal 2012 m. sudarytą sutartį.“ Šiais žodžiais ministrė nori pasakyti, kad per pastaruosius tris metus atsigavo LT ekonomiką, pakilo paslaugų kainos, pabrango darbų sąnaudos, pinigų vertę veikia infliacija ir pan., bet įvertinus visus šiuos rodiklius vis vien paslaugų kaina galimai bus keturis kart mažesnė nei 2012 m. sutarta? LGMS ministerijai rašė, kad ŽŪM politika naikina smulkųjį verslą srityje: https://lgms.lt/2004/del-zu-ministerijai-pavaldziu-sriciu-vertinimo/. Ministerija atsakydama tai neigė, bei prašė pateikti faktus, jei tokių yra: https://lgms.lt/2137/mandagus-nzt-atsakymas/.

Ačiū ministrei, kuri patvirtino mūsų teiginius – tikimės, kad ji imsis šių klausimų sprendimo ir kitose srityse.

Optimistines nuotaikas, kurios kyla stebint viešinamus faktus, temdo bandymas visais atvejais akcentuoti paslaugos kainą. Europa jau seniai nesivadovauja mažiausios kainos kriterijumi – 2014 m. balandį įsigaliojo ES direktyva, kuri į Lietuvos teisę turi būti perkelta iki 2016 m. balandžio vidurio. Viena pagrindinių direktyvos nuostatų numato, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visada turės išsirinkti ekonomiškai geriausią variantą.

Tai gal jau būtų laikas pirkti brangias ir geras paslaugas?

Dėl K.Starkevičiaus pasisakymo apie „blogai kontroliavo“, priminsime, kad kaip tik 2008-2012, kai buvo organizuojamas konkursas, gerb. K. Starkevičius užėmė žemės ūkio ministro postą.

Gerbiamas K. Starkevičius dėjo iš peties – privatų sektorių jis mato kaip korumpuotą ir nepatikimą – „VŽF moka ir visus mokesčius, ir dividendus valstybei. Jei konkursuose dalyvautų tie, kurie mokesčių nemoka, tai gal ir būtų gerokai pigiau.“.  O štai 2007 m. jis pats minėjo štai kokius dalykus: ateina ES milijardai, jie turi būti panaudoti efektyviausiai, ir tie 3 proc. sutvarkytos žemės čia nieko nespręs. Ateina ir 2013 metai, po kurių teks labiau konkuruoti ir su trečiosiomis pasaulio šalimis. Iki to laiko turime baigti matuoti, registruoti ir, kur reikia, konsoliduoti žemę, kad stotume į konkurencinę kovą negalvodami apie nebaigtus žemės tvarkymo darbus (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-12-kazys-starkevicius-zemes-sklypu-konsolidacija-zemes-tvarkymo-pradzia/27425).

Praktika parodė, kad vieningo Valstybės žemės fondo kūrimas, centralizuotos paslaugų rinkos formavimas, tai ne kas kita, kaip planinė ekonomika – ūkio forma, kurioje visos įmonės priklauso valstybei (yra nacionalinė nuosavybė), o jų pelnas padalinamas tarp visų gyventojų sąlyginai tolygiai. Specialiai tam įkurtas valstybinis organas reguliuoja visų prekių kainas, atlyginimus ir kitų resursų paskirstymą.

Ar toks požiūris neprimena valdymo formos vyravusios prieš kelerius dešimtmečius?

Mūsų supratimu žemės tvarkymo srityje turi būti pereita prie laisvos rinkos principų. Laisvojoje rinkoje ekonomika tvarkoma rinkos dalyvių pastangomis ir be jokios valdžios intervencijos. Ekonomikos teorija įrodė, kad laisvosios rinkos sistema sudaro geriausias sąlygas žmonių materialinei gerovei augti, o vietoje nuolatinės p. K. Starkevičiaus siūlomos „priežiūros“, „kontrolės“ ir kontroliuojančių įstaigų vystymo, reikia kurti atsakingą tikrų specialistų bendruomenę.

Į visus straipsnyje aprašytus įvykius LGMS reaguoja kaip į vieną iš profesinės bendruomenės formavimosi etapų.

3 „ŽŪM ministrė pranešė prokuratūrai apie VŽF ir NŽT schemas“ komentarai

  1. 1997 m. konservatoriai leido privatiems matininkams dirbti žemės refrmoje, atėmę iš VŽI žemės reformos monopolį, o konservatorius, buvęs ministras K. Starkevičius savo pasisakymais yra priešiškas privačiam verslui. Tad nedarykit gėdos konservatoriams pone ministre, geriau būkite geru ūkininku, o ne prastu politiku.

  2. Tomas Juozapavičius

    Paskaičius straipsnį, siūlau paskaityti kaip tai atsiliepė realiam gyvenime
    http://geoturgus.lt/viewtopic.php?f=6&t=1932

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Go back to top