Primename, kad 2017 m. gruodžio 20 d. LRV nutarimo Nr. 1099 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Nekilnojamojo turto kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ priėmimo posėdžio protokole pažymėta – „Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, pavesti Žemės ūkio ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengtą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – nurodant nekilnojamojo turto kadastro valdytoją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, taip pat pakeičiant / papildant kitas su nekilnojamojo turto kadastro valdytoju susijusias nuostatas“.
Derinant nutarimo projektą, 2017-12-18 LRV kanceliarijos teisės grupė pateikė pastabas:
[…] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras reorganizuojamas įstatymu. Todėl Nekilnojamojo turto kadastras negalėtų būti reorganizuojamas Nutarimo projektu, kol nepakeistos atitinkamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatos dėl Nekilnojamojo turto kadastro valdytojo, t. y., kol šiame įstatyme Nekilnojamojo turto kadastro valdytoju nenurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Pažymėtina, kad šio įstatymo pakeitimo inicijavimas po Nutarimo projekto priėmimo būtų laikomas ydinga teisine praktika.Nepaisant to, 2017-12-13 Vyriausybė priėmė Kadastro nuostatų projektą, pagal kurio 6.6. p. Kadastro valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – kadastro valdytojas), o kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras (toliau – kadastro tvarkytojas).
2018-02-20 Žemės ūkio ministerijos internetiniame puslapyje paskelbtas ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ pakeitimo“, kuriuo keičiamos nuo 2002 m. galiojančios kadastrinių matavimų bylos dokumentų formos.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnis. Teisės aktų įsigaliojimas sako: „1. Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus.“ ir „12. Teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.“
Šiai dienai (2018.02.21) teisės aktų registre matome tik 2015-01-01 galutinę suvestinę Taisyklių redakciją.
Neaiškus teisinis reguliavimas profesinei bendruomenei trukdo kokybiškai teikti paslaugas, todėl šiuo klausimu ieškosime detalesnės informacijos, kurią stengsimės viešinti profesinei bendruomenei.
Įstatymų viršenybė, palyginti su kitais norminiais teisės aktais, reiškia ir tai, kad pagrindinių žmogaus teisių apsaugą reguliuoja įstatymai, o ne Vyriausybės nutarimai ar konkrečių žinybų instrukcijos, kad įstatymų kūrimo subjektai yra tik tauta ir parlamentas (Seimas).
Kvietimą rengė asmu ogalimai turintis psihologinių problemų ar galimai kankinamas nevisavertiškumo jausmo
Reikia tris kartus paminėti ženklinamo sklypo numerį.
Iš patirties jei buvo norima perlenkti lazdą, regiau įterpti ištrauką iš regia, nurodant susitikimo vietą. Ne
Skamba protingai!
Jonai atsargiai su pasiūlymais, gali pasirodyti sekančiame pakeitime :) Reiktų x ir y nurodyti bei aukšti, nes bus vienas ant kalno, o kitas papėdėj, o dar blogiau skirtingose kalvelės pusėse – taip ir nesusutiks matininkas su žmogum… :)
Dabar didžiausias klausimas, jau vadovautis ar dar ne ? Nes teisės aktų registre dar nematyti pakeitimo ???
„Kvietimą rengė asmu ogalimai turintis psihologinių problemų” -žmogus rengęs taisykles, turi atitinkamą išsilavinimą, turi teisėkūros suvokimą, bando derinti skirtingus poreikius. Taip, keista aplamai, kad ženklinimo akte turi būti kadastrinis numeris, keista, kad dažnai naudojamas, gal sprendimas gali būti kritikuojamas, kažką pasiūlyti galima būtų. Bet vien iš to spręsti apie asmens psichologiją – prastas tonas, kuris labiau apibūdina pasisakiusįjį, nei apie formos autorių.
Iš tikrųjų įsakyme Nr. 522 yra daug taisytinų dalykų. Eilinį kartą problema yra sprendžiama ją matant tik iš savo matymo taško. Deja, produkto kokybei to nepakanka.
Ar šis dokumentas buvo derintas su profesine bendruomene?
Ir kas turi nešti-neša ATSAKOMYBĘ už šio produkto kokybę?
Tai visgi kokia galutinė išvada?
Išvada vienintelė – norint viską išspręsti reikia savivaldos.