Įvyko LGMS konferencija NT matavimų klausimais

2023.03.31 įvyko LGMS konferencija matavimų klausimais.

Renginyje dalyvavo Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai. Renginio metu aptarti LGMS suformuluoti klausimai, išgirdome Aplinkos ministerijos pažadą glaudžiai bendradarbiauti su geodezininkų bendruomene.

Skelbiame įžanginės LGMS kalbos tekstą. Teksto apačioje prisijungę LGMS nariai galės peržiūrėti konferencijos vaizdo įrašus Youtube platformoje (nors renginį filmuoti nebuvo numatyta, tačiau organizatoriai padarė tai papildomai – už tai jiems dėkojame ir juos rekomenduojame).

LGMS konferencijos atidarymo kalba

Gerbiami valstybės institucijų atstovai, gerbiami LGMS nariai ir svečiai,

Pradedant bet kokį naują gyvenimo ar veiklos etapą visada prasminga pažvelgti atgal ir įvertinti jau nueitą kelią, o tada spręsti kaip siekti tolimesnio tikslo. Todėl šiandien noriu pakalbėti ne tik apie techninius klausimus, tačiau pažvelgtume į praeitą etapą, įvertinti dešimtmetį vykdomą LGMS veiklą ir pagalvoti, kokia bus mūsų ateitis.

Savo vertinimą pateiksiu ne kaip matininkas, o kaip geodezininkas, tačiau manau, kad jis neturėtų stipriai prasilenkti su matininkystės sritimi.

Jau 33 metus esame nepriklausoma valstybė, o šį laikotarpį galėčiau padalinti iki 2001 metų ir po jų. Iki 2001 metų veikė Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o nuo 2001 m. liepos mėn. ją pakeitė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Iki šio reorganizavimo buvo sukurti pagrindiniai inžinerinės geodezijos sritį reglamentuojantys teisės aktai, vėliau stojo štilis – iki 2013 metų jie praktiškai nebuvo tobulinami, nors tuo metu matavimų technologijos sparčiai vystėsi, o 2007 m. paleistas LitPOS tinklas matavimų procesą pakeitė iš esmės – nuo tada didžioji dalis matavimų atliekama GPNS imtuvais, o įprastinių matavimų, atliekamų elektroniniais tacheometrais ir nivelyrais, apimtys gerokai susitraukė. Teisės aktai, reglamentuojantys geodezinius matavimus, šios matavimų technologijų pažangos niekaip neatspindėjo.

Atsiliekama buvo ne tik matavimų proceso reglamentavime, tačiau ypatingai – skaitmeninės informacijos tvarkyme. Savivaldybės tvarkėsi, kaip kuri išmanė – kūrė savo informacines sistemas, kiekviena kėlė vis kitokius reikalavimus geodezininkams, kitos savivaldybės informacijos netvarkė iš viso. Tokioje aplinkoje įsigalėjo ydinga praktika, kuri nėra pasibaigusi netgi dabar – ir tai rodo tam tikrą mūsų bendruomenės abejingumą tvarkyti sritį savo pačių rankomis – tai atributinių duomenų pildymas DWG failuose naudojant Object Data metodą, kurį palaiko išskirtinai Autodesk programinės įrangos pagrindu veikiantys produktai, tokiu būdu suteikus jiems monopolines teises rinkoje.

Praėjus 13-ai metų nuo pirmųjų reglamentų – 2013 metais buvo pristatytas naujo geodezijos ir kartografijos reglamento projektas, kuriame buvo numatytas jau privalomas atributinių duomenų pildymas topografiniams ir inžineriniams erdviniams objektams. Reglamento projektas buvo labai netobulas ir būtent kaip atsakas į bandymą jį patvirtinti susikūrė Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga. Tada savo veiklą pradėjome nuo to, kad surinkome virš 400 kolegų parašų ir užprotestavome skubotą reglamento priėmimą. Susitikome su NŽT, reglamentas buvo tobulinamas ir įsigaliojo šiek tiek vėliau – 2014 metais, tačiau ir tada jis neišsprendė daugelio žinomų problemų, jo traktavimas buvo dviprasmiškas. Teisės aktų rengėjams galbūt atrodo, kad jie išsprendžia svarbiausius, didelius dalykus, tačiau kasdienėje veikloje mus labiausiai vargina smulkmenos – ir mes puikiai žinome, kiek laiko sugaištame dėl to, kad teisės akto tekstas palieka per daug laisvės jo interpretavimui.

Praėjo dar šeši metai ir 2020 m. LGMS sulaukė pasiūlymo prisidėti prie naujų geodezijos ir kartografijos reglamentų kūrimo. Čia nesiplėsiu, kiek, ko ir kaip pavyko padaryti, tik pastebėsiu tą faktą, kad atkaklus ilgų metų įdirbis dėl vienų ar kitų priežasčių buvo pastebėtas ir įvertintas, pakviečiant LGMS ne vertinti pateiktus viešam svarstymui projektus, o jų rengimo etape.

Gal kas nors dar pamena tą faktą, kad buvo bandyta reglamentus įteisinti jau 2020 m. rudenį, tačiau vos po dviejų savaičių jų galiojimas buvo sustabdytas ir jų įsiteisėjimas nukeltas į 2021 m. liepą. Na o liepą, jiems įsiteisėjus, topografijos darbai, švelniai tariant, porai mėnesių sustojo.

Kaip žinome, kartojant tuos pačius veiksmus visada galima tikėtis to paties rezultato, tad nesinorėtų, kad kada nors pasikartotų panaši į 2021 metų situacija, kurią patyrėme naujųjų reglamentų įsigaliojimo ir TIIIS paleidimo metu. Todėl turime viešai ir atvirai pasakyti, kad naujų reglamentų įvedimas vadybiniu požiūriu buvo fiasko.

Sutriko geodezinės medžiagos išdavimas ir priėmimas daugelyje savivaldybių – pvz. TIIIS sistemoje pirmieji užsakyti duomenys Kauno rajone buvo gauti po 11 d.d. ir tai buvo iš esmės tuščias duomenų rinkinys, kai tuo tarpu anksčiau TOPD sistemoje šis procesas užtrukdavo 2-3 dienas ir būdavo gaunami išsamūs duomenys. Labiausiai paplitusios programinės įrangos geodezininkams gamintojas neturėjo parengęs tinkamo skaitmeninio šablono – vien tam, kad išspręsti šią problemą profesionaliems programuotojams prireikė ištisų 2 mėnesių.

Su šia aplinkybe tiesiogiai susijęs ir kitas TIIIS įgyvendinimo aspektas – tai jos testavimas prieš paleidimą. Kaip buvo galima ištestuoti sistemą, neturint elementariam duomenų pateikimui reikalingo šablono?

Galiu tvirtai ir atsakingai teigti, kad sklandžiam TIIIS įgyvendinimui nebuvo pasirengta.

Vos prieš mėnesį Aplinkos ministerijos specialistai prašė prisidėti prie STR projekto geodezinių sąvokų peržiūrėjimo. LGMS pateikė savo pastabas, tačiau STR nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šiandien mes turime tokią situaciją, kad po naujų GKTR įsigaliojimo 2021 m. liepą liko nepakeistas galioti ir 2000 m. priimtas geodezijos reglamentas GKTR 2.08.01, kuriame yra ne tik „topografinės nuotraukos“ terminas, tačiau ir aprašytas visas jos sudarymo procesas. Tokiu būdu pvz. senasis reglamentas numato, kad geodezinio pagrindo aukščiai gali būti nustatomi tik niveliuojant, o naujasis – kad galima naudoti GPNS matavimo metodus, senasis reglamentas numato, kad turi būti tyrinėjami požeminiai inžineriniai įrenginiai, vamzdynai ir kabeliai, o naujasis tam griežtai prieštarauja – ir to niekas nepastebi jau 1,5 metų. Tiesiog kažkas pamiršo, kad įvedant kažką naujo reikia panaikinti ir seną.

Galima teigti, kad mes turime du teisės aktus, prieštaraujančius vienas kitam ir kad tokiu atveju mes esame teisinio neapibrėžtumo situacijoje. Ir ne tik šiuo konkrečiu atveju.

Galima būtų pateikti ir daugiau pavyzdžių, tačiau tai nėra mano pasisakymo tikslas. Svarbu suprasti, kas lemia tokį sąstingį, kodėl teisės aktai yra nekokybiški arba tiesiog pasenę?

Mano nuomone, tai geodezijos politikos sritį kuravusios ministerijos, akademinės ir gamybinės bendruomenių tikro bendradarbiavimo, siekiant bendrojo gėrio, trūkumas. Norint spręsti sudėtingas problemas nuolatinis visų šių trijų dalyvių bendradarbiavimas yra būtinas, tačiau jis nėra vykdomas.

Ir čia didžioji atsakomybės dalis tenka būtent ministerijai, kuri dažnai negirdėdavo gamybininkų skundų, nesugebėdavo ar nenorėdavo įtraukti į problemų sprendimą akademinės bendruomenės, srities politiką dažnai vykdydama vienašališkai savo nuožiūra, palikdama gamybininkams parengtų teisės aktų projektų vertintojų vaidmenį. Tokiu būdu šie iš principo negalėjo būti parengti kokybiškai, nes juos rengiantys žmonės turėjo vadybinių, tačiau stokojo akademinių ir praktinių kompetencijų. Ir netgi vadybiniu požiūriu nesugebėjo tų kompetencijų apjungti.

Vertinant Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos veiklą jos dešimties metų egzistavimo laikotarpiu aš sakyčiau, kad didžioji mūsų pastangų dalis buvo nukreipta ne į srities sutvarkymo siūlymus, tačiau būtent į nekokybiškai parengtų teisės aktų taisymą, užbėgant už akių problemoms, kurias jie galėtų sukurti. Jų buvo pakankamai daug, kad vos spėtume juos taisyti.

Atkakli daugiametė veikla atnešė kai kurių vaisių – dabar sąjungos nariai dalyvauja kai kurių teisės aktų projektų svarstymuose iki jų pateikimo viešam svarstymui, kai kurie bendradarbiavimo ledai pralaužti. Tačiau to nepakako, nepakanka ir nepakaks – mes ir vėl einame iš paskos, vėl teikiame pastabas ir nežinome, ar jos bus priimtos.

Tai nėra tik mūsų problemos, nuoskaudos ar padejavimai – visi suprantame, jog kuo greičiau geodezininkas ar matininkas atlieka savo darbus, tuo greičiau vyksta įvairūs kiti su jais susiję procesai, galiausiai įgyjantys tikrą materialinę išraišką valstybės gyvenime.

Jei pažiūrėtume į kaimyninių valstybių teisėkūrą, į esamą situaciją Lietuvoje, pamatytume, kad norint kažką nuveikti, reikia, kaip jau minėjau visų trijų segmentų – politinio, akademinio ir gamybinio – glaudaus bendradarbiavimo, nubrėžiant strategines veiklos gaires bent keliems metams į priekį, suformuojant komandą, kurios nariai dirbtų už atlygį. Kaip moko istorija ir asmeninė patirtis, nemokamas darbas niekada nebuvo kokybiškas ar tvarus – mes tą matome praktikoje. Galime prisiminti ir tyliai numarintą 2015-2017 metais veikusios NŽT darbo grupės GKTR projektams rengti veiklą, jos egzistavimą užbaigus apie tai net neinformavus grupės narių. Būtent to pasekoje mes gavome tai, ką gavome 2021 m.

LGMS mano, kad mūsų srities kuravimą perėmusios Aplinkos ministerijos užduotis pagal apibrėžimą tokia ir yra – užtikrinti visų minėtų šalių bendradarbiavimą kokybiškai nauja forma. Čia jai tenka didžiausia atsakomybė – į ją nukreiptos visos bendruomenės akys. Laimėti galime visi, tačiau reikia geranoriškumo, vadovavimo, sutelkto ir atkaklaus darbo.

Tad kviečiame Aplinkos ministeriją imtis šios atsakomybės ir tikimės glaudaus bendradarbiavimo.

Ačiū už dėmesį.