GNSS aukščių problema

Šiuo metu LGMS dalyvauja NŽT darbo grupėje, skirtoje rengti geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentų projektus. Laukiame, kol bus paskelbtas atnaujinto reglamento GKTR 2.01.02 2014 projektas, tuo tarpu artimiausiame susitikime ruošiamasi svarstyti reglamentą GKTR 2.08.01:2000, kuriame kalbama apie matavimų metodus, tikslumus, leistinas paklaidas ir pan.

Šiuo straipsniu noriu atkreipti visų kolegų dėmesį į daugiau ar mažiau žinomą problemą, susijusią su normalinio aukščio apskaičiavimu naudojant GNSS metodus.

Ne tik atkreipti – taip pat noriu sužinoti ir Jūsų nuomonę, kaip situacija turėtų būti taisoma.

Nesutampantys aukščiai

Geodezininkų nustatyti aukščiai tarpusavyje gana dažnai nesutampa, todėl jiems tenka aiškintis vieniems su kitais, o projektuotojams – su statybas pradedančiais gamybininkais, nes aukščio paklaida dažnai gali virsti materialiai išreiškiamu dydžiu.

Problemos priežastys

  • Pasenusios ir neaiškios matavimo metodikos;
  • Nepakankamas niveliuotų valstybinių geodezinių punktų tankumas;
  • GNSS (GPS) matavimų įtaka;
  • Kontrolės nebuvimas ir resursų taupymas;
  • Neoficialiai naudojamos kelios aukščių sistemos, kurios nuo Baltijos aukščių sistemos skiriasi tam  tikru dydžiu, pvz. Kauno vietinė (-0.229 m), Vilniaus vietinė (+0.067 m).

Tradiciškai altitudės nustatomos tacheometrais ir nivelyrais

  • Žinomos matavimo metodikos, žinomos leistinos paklaidos;
  • Optinį instrumentą galima patikrinti pagal nustatytas procedūras;
  • Skaičiavimus galima atlikti naudojant PC arba paprastu skaičiuotuvu rankiniu būdu;
  • Matavimus dažniausiai atlieka du darbuotojai.

Matavimai naudojant GNSS (GPS) imtuvus

  • Nuo 2007 metų, atsiradus referenciniam GNSS bazinių stočių tinklui LitPOS bet kokie geodeziniai matavimai atpigo ir pagreitėjo, juos gali atlikti vienas darbuotojas;
  • Uždara sistema, kuri gražina matavimų rezultatą;
  • Matavimų rezultatus įtakoja daug veiksnių;
  • Skaičiavimai sudėtingi, patikrinti rankiniu būdu praktiškai nėra galimybės;
  • Nėra imtuvų sertifikavimo, patikros procedūrų;
  • Nėra matavimo metodikų.

Normalinio aukščio nustatymas GNSS matavimais susideda iš dviejų etapų:

  1. Imtuvu nustatomas elipsoidinis aukštis h virš matematiškai idealaus kūno – elipsoido.
  2. Normalinis aukštis H apskaičiuojamas iš elipsoidinio aukščio h atimant geoido aukštį N.

geoid

Šaltinis – http://principles.ou.edu/earth_figure_gravity/geoid

Verta paminėti, kad:

  • Praktikoje dažniausiai naudojamas RTK matavimo metodas, kai galutinės taškų koordinatės ir aukščiai apskaičiuojami paties matavimo metu, tiesiog lauke.
  • Įvairiose užsienio kompanijų specifikacijose nurodomas ±10 cm RTK metodo aukščių tikslumas.
  • Kiekvieno taško padėtis ir aukštis nustatomi individualiai ir nėra susiję su kitais tame objekte esančiais piketais.
  • Taško padėtis matuojama labai trumpai – 1-5 sek.

Geodezinis pagrindas reglamentuose

Čia svarbu pažymėti, kad reglamente yra minimas tik geodezinio pagrindo sudarymas, o toliau suponuojama, kad bus matuojama tacheometrais ir nivelyrais – mat 2000-aisiais metais apie jokius GNSS referencinius tinklus niekas dar nesvajojo.

Reglamento GKTR 2.08.01:2000 STATYBINIAI INŽINERINIAI GEODEZINIAI TYRINĖJIMAI skyriuje “III. NUOTRAUKOS GEODEZINIS PAGRINDAS” rašoma:

56. Nuotraukos horizontaliojo pagrindo punktai ir esami GPS bei poligonometrijos punktai, kurių aukščiai nenustatyti I-IV klasių niveliavimu, nustatomi techniniu niveliavimu.

58. Tuo atveju, kai arti geodezinių tyrinėjimų rajono nėra valstybinio aukščių geodezinio pagrindo punktų, sudarant nuotraukos aukščių pagrindą, techninio niveliavimo ėjimai įtvirtinami niveliavimo ženklais taip, kad jų darbų teritorijoje būtų ne mažiau dviejų, bet ne rečiau kaip 3 km vienas nuo kito.

Pagal 59 punkte pateiktą lentelę, maksimalus niveliacijos ėjimo ilgis tarp dviejų reperių, horizontalių laiptui esant 0,5 m, yra 8 km.

GNSS matavimų įtaka

Kaip matome, reglamentas reikalauja niveliuoti, ir gana dideliais atstumais, tuo tarpu esu tikras, jog realybėje 95% darbų atliekami nenaudojant nivelyro.

Mano subjektyviais vertinimais, tiesioginiais GNSS matavimais, nenaudojant jokių optinių prietaisų, Lietuvoje atliekama apie 60 – 70% visų topografinių nuotraukų.

Naudojant optinius instrumentus praktiškai visais atvejais GNSS matavimai naudojami topografinės nuotraukos geodeziniam pagrindui sudaryti.

Taigi, GNSS matavimai turi lemiamą įtaką topografinės nuotraukos aukščiams, tačiau pats matavimo metodas praktiškai nėra reglamentuotas.

GNSS matavimų patirtys

Keletą metų naudodami referencinius GNSS tinklus ir RTK technologiją vis dėlto užtikrintai galime daryti kai kuriuos apibendrinimus ir pastebėjimus.

GNSS matavimų paklaidos matuojant RTK metodu LitPOS tinkle:

  • Lyginant su I-IV klasių aukščių reperiais Kaune ir Kauno rajone, stebima pastovi vidutinė +10 cm GNSS aukščio paklaida;
  • Skirtingais imtuvais matuojant I klasės reperius Kėdainių rajone, stebėtos stabilios +9 ir +10 cm GNSS aukščio paklaidos;
  • Babtų rajone 3 klasės GPS punkto altitudės GNSS aukščio paklaida siekė +23 cm.

Matavimų paklaidos naudojant skirtingus referencinius tinklus:

  • Persijungiant iš LitPOS į SmartNET tinklą kartais galima stebėti -5 cm GNSS aukščio skirtumą. Kartais skirtumas gali būti visai nereikšmingas – pvz. 1 cm.

Skirtingi geoido failai:

  • Normalinio aukščio apskaičiavimo klaida gali būti nulemta neteisingų skaičiavimo metodų pačiame imtuve. Pavyzdžiui, dviejuose to paties gamintojo GNSS imtuvuose buvo naudojami skirtingi geoido failai, kuriuos įrašė pats GNSS imtuvo gamintojo atstovas Lietuvoje. Rezultatas – identiškas elipsoidinis aukštis į normalinį aukštį Kaune buvo perskaičiuotas su ~10 cm, Kauno LitPOS bazės – su ~3 cm aukščio skirtumu. Kiek man žinoma, problema su platinamais skirtingais geoido failais yra neišspręsta iki šiol.

Matavimų tikslumas:

  • Matavimų rezultatas skirtingomis dienomis gali ženkliai skirtis net esant panašioms matavimo sąlygoms. Objektuose tuo pačiu imtuvu matuojant kelias dienas iš eilės buvo stebimi 5-6 cm aukščio skirtumai.
  • GNSS aukštis nuo tikslumo, kurį rodo GNSS imtuvas, gali ženkliai skirtis. Pvz. jei imtuvas rodo, kad taško aukščio tikslumas yra 0.045 m, patikrinus tacheometru gali pasirodyti, kad tikrasis aukštis skiriasi 0.080 m. Jei tikslumas rodomas 0.15 m, tikrasis aukštis gali skirtis ir 0.5 m.

Geodezininkų apklausa 2012-08,  dalyvavo 142 respondentai

Čia galite peržiūrėti visus atsakymus

apklausa_1

apklausa_2

Iš apklausos rezultatų užtikrintai galime pasakyti – matavimų konfliktai yra ir jie yra užprogramuoti nepakankamo GNSS matavimų reglamentavimo.

Kokie galimi problemos sprendimo būdai?

Vienos šalys – pvz. UK, yra sukūrę GNSS matavimų gerosios praktikos patarimus, kurie nėra privalomi, tačiau jeigu jais nesivadovaujama matuojant, ginčo atveju reikia turėti labai rimtų argumentų, kodėl buvo pasirinkti kiti, nei specialistų rekomenduojami matavimų metodai. Kitos šalys – pvz. Airija, yra gana smulkiai reglamentavę, kaip turi būti vykdomi GNSS pagrindo matavimai – pvz. matuojama dviem imtuvais vienu metu, duomenys turi būti įkeliami į nemokamą valstybės teikiamą programą internete, koordinatės apskaičiuojamos nuo dviejų skirtingų aktyvaus referencinio tinklo bazių, lyginami gauti rezultatai, įvertinamos leistinos paklaidos ir t.t.

Manau, kad Lietuvoje seniai yra subrendęs laikas GNSS matavimus griežčiau reglamentuoti, kurti atitinkamas gerąsias praktikas ir metodikas, kad galutinis absoliutus tikslumas būtų kaip įmanoma didesnis.

Jei kalbėtume tik apie aukščių problematiką, atnaujintas GKTR 2.08.01:2000 reglamentas turėtų:

  1. Numatyti normalinių aukščių apskaičiavimą naudojant LitPOS tinklą. Kitų referencinių tinklų naudojimas galimas paties vartotojo kompetencija ir rizika.
  2. Numatyti leistinus GNSS metodais nustatytų taškų aukščių skirtumus.
  3. Nurodyti, kaip turi būti apskaičiuojami geodezinio pagrindo aukščiai naudojant RTK metodą (pvz. UK rekomenduoja stebėti du kartus su 20-45 min. pertrauka).
  4. Atsakyti, kur yra Lietuvos geoido duomenys, kaip ir kam jie turi būti teikiami.
  5. Turėtų būti pateiktas viešai prieinamas įrankis perskaičiuoti elipsoidiniam aukščiui į normalinį pagal Lietuvos geoidą. Tai leistų patikrinti GNSS imtuvų gamintojų atstovų teikiamų geoidų failų tinkamumą ir matavimų teisingumą. Tokios skaičiuoklės pavyzdį galite pamatyti čia.
  6. Nurodyti, kokie objektai gali būti matuojami RTK metodu, pvz. ar gali šiuo būdu būti nustatomos savitakių komunikacijų šulinių dangčių altitudės.

Tikimės, kad darbo grupės komandoje esantys mokslininkai ir geodezininkai praktikai atsakys į šiuos klausimus ir sumažins mūsų kasdieniame darbe kylančius nesusipratimus.

Andrius Balsevičius, LGMS valdybos narys

12 Responses to GNSS aukščių problema

  1. Geras ir aktualus straipsnis. Viskas butu puiku, bet pamirstas PP (post procesing) metodas pagrindo sudarymui. Neuzsiminta apie darba RTK metodu, kai dirbama nuo savo bazines stoties, stovincios objekto teritorijoje. Siuo atveju pasiekiamas mm auksciu tikslumas. Taip kad RTK nelygu RTK ir nereikia jo uzdrausti.

  2. PP nepamirštas – 2012 m. anketoje apie jį buvo klausimas.
    Vakar reglamento svarstyme nuskambėjo komentaras, kad 30 min PP yra mažiau tikslus, nei RTK VRS. Tiesa, detalių netikslinau, ne pagrindinė pokalbio tema buvo.
    PP metodą naujame reglamente numatoma paminėti, bet kad jis būtų privalomas, manau, nebus.
    Gal bus rekomenduojamas kaip geroji praktika.
    Apie aukšto tikslumo geodezinio pagrindo sudarymą ir pažangius darbo metodus taip pat atskira tema.

  3. Mečislovas

    Aukščių problema labai aktuali,tik stebiuosi,kad tiek metų ji nesprendžiama,gal pagaliau?..
    Kadangi užsiimu statybine geodezija,tai galvos skausmas toponuotrauka,ant jos padarytas
    projektas,o man reikia statybos objektui sudaryti aukščių pagrindą.Kaip ir paminėta,apie
    80 proc.topo daryta su GPS(požymis-nėra pastatų cokolių aukščių-kaip gi su GPS prieisi,o kitaip nemokam…),tai ir nuo reperių netinka.Tiesa,tų reperių tenka su žiburiu ieškoti,daryti kilometrinius (teko ir 6km) niveliacijos ėjimus.Bendrai,kaip pažiūri-viskas blogai:
    -GKTR minėti 56-58 punktai neveikia,neprisimenu,kad toponuotraukoj būčiau radęs įtvirtintą kokį
    Toponuotraukos aukščių pagrindo reperį,netgi esamų valstybinio pagrindo punktų neparodo-nesivargina paieškoti duomenų.Taip yra todėl,kad nėra geodezininkų darbo kontrolės iš NŽT („mes
    Tikrinam kol kas tik matininkus“-Ladukas 2014.04 kval.kursai).
    -mažai informacijos apie niveliacijos ženklus-GKPIS nėra informacijos apie gyvenviečių poligonometrijos reperius,ankstesnių metų niveliacijos reperius,naujai įtvirtintus ženklus (randi vietoje,o duomenų nėra iš kur paimti-prie Panevėžio 2007m radau naujai gelžkelio tilte įmūrytą
    II kl.reperį,bet iki šiol nežinau,kur ieškoti apie jį informacijos,o bučiau ne kartą panaudojęs).Matosi,
    Kad nėra poreikio iš geodezininkų pusės ieškoti informacijos apie aukščius(visagalis GPS),tai ir plaukia viskas pasroviui.
    -nepakankamas GPS aukščių tikslumas.Štai tokią nuomonę yra išsakęs E.Paršeliūnas iš VGTU:
    „Su GPS ir LitPOS bei geoido modeliu galima pasiekti ne geresnį kaip kokių penkių cm tikslumą. Geoido modelis duoda klaidą apie tris-penkis cm, GPS matuojamas elipsoidinis aukstis – ne mažiau kaip tris cm, taigi normalinio aukščio paklaida penki-aštuoni cm. Manau, kad tinka tik topografiniam planui. Kai kurios valstybės, pvz., Danija, turi centimetrinio tikslumo geoido modelį ir net galvoja po kelių metų turėti penkių milimetrų tikslumo modelį, tada su niveliacija, išskyrus I klasę, kur punktų paklaidos neviršija poros milimetrų, nėra ką veikti.“
    Reziume:reikia sprendimo-su linkėjimais.

  4. Visa tai, ką paminėjote, žino dauguma atsakingai dirbančių ir galvojančių geodezininkų.
    Galiu pasakyti tik tiek, kad be mūsų tiesioginio dalyvavimo šios problemos sprendimas nepajudės, todėl kad žmonės, kurie rengia reglamentus, su šiomis problemomis nesusiduria, taigi reglamento atnaujinimas dažniausiai būna formalus.
    Dėl NŽT kontrolės geodezininkų darbui esu griežtai neigiamos nuomonės – pakanka pamatyti, kaip yra tikrinami matininkai. Tikrintojai, patys neturėdami nei geodezininko kvalifikacijos, nei patirties, moka tik elementariai paspausti GPS mygtuką, o ten, kur GPS nematuoja, iš viso yra bejėgiai.
    Manau, kad savikontrolės turi imtis pati profesinė bendruomenė – sugalvoti mechanizmus, kaip viskas turėtų veikti ir tai įgyvendinti.

  5. Labas, Mečislovai,
    Pakelk galva auksciau ir apsidairyk uz statybos aiksteles ribu. Nelauk, kol kazkokie psiaudo kvalifikacijos kelimo kursai Tave pamokins ar atsakys i Tavo klausimus. Cituoju LGMS: ” kursai niekam, išskyrus jų organizatorius, apčiuopiamos naudos neduoda”. Ieskok sprendimu pats arba klausk kolegu.
    Ne taip jau blogai tie GPS prietaisai dirba, jei juos naudoja specialistas, suprantantis ka daro. Be problemu buna pasiekiamas iki 1cm tikslumas. Pasidomek kaip tai padaroma ir nelauk, kad kas pateiktu “reperiuka ant lekstutes”.
    Problema buna kai kelininku, kurie ruosiasi pradeti asfaltuoti kaimelio gatve, darbu vadovas papraso itvirtinti pora reperiu jo objekte. Su GPS stygu matavimais permetu auksti , pasitikrinu su niveliru auksciu skirtuma tarp reperiu. Viskas OK.. Po pusdienio sulaukiu skambucio – kazkas netaip, gatve nukasti reikia puse metro…. Pasitikrinu, klaidu nerandu. Pradedu nagrineti projekta ir toponuotrauka ant kurios padarytas projektas. Rezultatas : toponuotraukoje perpaisytas senas plansetas is tu laiku kai statesi gyvenviete 1950-1960 ir zemes pavirsius gatveje tikrai buvo zemesnis 60 cm. Kokios pasekmes tokios nuotraukos autoriui ? Jokiu ! Turbut toliau dirba maziausiomis kainomis :)))

  6. Sveiki,
    o ar tada nereikėtų reglamentuoti toponuotraukos aukščių pagrindą pagal tai, kokiam projektui rengiama toponuotrauka? Pvz. matuojant topke nuotekų/vandentiekio įvadui į namą tikrai užtektų gps, esamo asfaltuoto kelio asfaltavimui jau reiktų kaip minimum gps’inius taškus prasineveliuoti (ir juos įtvirinti), o dar geriau daryti viska nuo reperių, kokio pramoninio pastato statyboms ne urbanizuotoje vietovėje matavimai gali būti atliekami su gps, tik svarbu įtvirtinti reperius ir juos užsiniveliuoti.
    Galbūt nusišnekėjau, bet visgi atrodytų logiška pagal darbo pobūdį ir taikyti reikiama tikslumą..
    Bet kuriuo atveju aukščių pagrindas toponuotraukuose būtų kur kas tikslesnis, jei būtų daugiau geodezinių ženklų. Nes pastaruoju metu kiek teko ieškoti dažniausiai baigdavosi nesėkmingai (ženklai sunaikinti).

  7. Mečislovas

    Sveiki,
    Žinai Rolandai,man mokytis kaip ir nėra ko-aš geodezijoj dirbu 35 metus,visos situacijos man žinomos,kas liečia kursus-ne visai taip ,kaip sakai,aš juos vertinu kaip naujienų sužinojimą,
    pabendravimą su kolegom,išgirstu valdininkų iš NŽT pasamprotavimus-man tinka.Aišku,jaunimui
    kažką išmokti per trumpą laiką –problema.O kad reikia užsimokėti –natūralu.
    Kas liečia GPS aukščius,manau,kad tai „užrašas šakėm ant vandens“,kiek teko praktikoj susidurti,
    ypač,jei tą patį tašką „gepeesina“ skirtingi matuotojai su savo GPS,skirtumas iki 10-15cm.
    Juk matuojamas elipsoidinis H,paskui pagal tos vietos geoido modelį skaičiuojama pataisa ir t.t.
    (straipsnyje viskas gerai išdėstyta),o rezultatas –iki 10cm tikslumas.Suprantu Rolandai,kad pagal
    savo GPS metodiką tarp savų taškų gauni cm tikslumą,aukščių skirtumą tarp jų ir su nivelyru patikrini,bet GKTR2.08.01:2000 punktai 56,57 reikalauja rištis prie reperių-kaip su tuo pas tave?Aš visą laiką apie tai ir šneku,kad toponuotraukų aukščiai nėra pririšti prie I-IV kl.reperių.Teisinga Edgaro nuomonė-smarkiai trūksta geodezinių aukščio ženklų.Neseniai kreipiausi į NŽT,gal gali duoti ankstesnių metų niveliacijų reperių duomenų(žinau ,kad jie turi),bet nieks nesiteikė ieškoti kokiam stalčiuje yra,parašė špargalą,kad nuo 2016m bus nauja LAS07 aukščių sistema,naudokis ja –žodžiu,nieko konkretaus,žinokis pats.Tuo mano paieškos ir baigėsi-o tokie buvo geri norai…O juk pateikti pakankamo tankumo LR aukščių pagrindą-NŽT darbas,o pažiūrėk geoportale-kur ne kur,nėra net kur rasti gyvenviečių poligonometrijos duomenų.
    Dar pastebėjimas-labiau patyrę kolegos,dirbantys su GPS,nepatingi toje vietovėje rasti kokį geod.ženklą su aukščiu,rišasi prie jo ir įveda į GPS pataisą toje vietovėje-nors tokia kontrolė.
    Rūšiuoti toponuotraukas pagal tikslumą-nemanau,turėtų būti visoms užduotas tas pats lygis.

  8. Kalbant apie matavimo tikslumus, manau, jog pirmiausiai reikėtų prisiminti prietaisų technines charakteristikas – juk gamintojas jas ne šiaip sau pateikia.
    Jei kas nors sakys, kad gali pamatuoti milimetro tikslumu su tacheometru, reikėtų nepamiršti, kad dauguma gamintojų nurodo ±2 mm atstumo matavimo tikslumą į prizmę.
    Jei kalbate apie RTK aukščio matavimus 1 cm tikslumu, reikėtų prisiminti tai, kad daugumos imtuvų techninėse charakteristikose nurodyta 10 mm hor. tikslumas ir 20 mm vert. tikslumas.
    Nemanau, kad deklaruojamiems tikslumams turi įtakos pataisų gavimas GSM ar UHF metodu.

    Ar tikrai viskas taip gražu su RTK ir sutelpa į 1 cm?
    Padarykite paprastą testą – įrašykite kelias sesijas RTK matavimų, fiksuodami matavimus 1 Hz dažniu ir palyginkite individualius matavimus su aritmetiniu vidurkiu, kitaip sakant – paskaičiuokite VKP (RMS – angl.).
    Mano pirmas vakarykštis rezultatas yra čia – https://drive.google.com/file/d/0Bz0EqJC8AYFQSVlsbmdnVTVIemc/view?usp=sharing

    Šiuo metu NŽT darbo grupėje svarstomas GKTR 2.08.01 projektas, kuriame galimai bus įtvirtintas, mano nuomone labai aukštas reikalaujamas tikslumas – H: 1 cm, V: 2 cm.

  9. Naudoju statinius gps stociu nusikelimus nuo zinomo trianguliacinio punkto ir to pakanka, netrianguliaciniai punktai kai kurie yra klaidingi.

  10. Sveiki,ko cia visi zliumbiam,guvenam techniologiju amziuje ir viskas bus isspresta prietaisu pagalba jie tkrai bus super tikslus, o kam jau dabar reikia superinio tikslumo tai tikrai nera problema ji pasiekti ir tai sekmingai daroma ..ir pamirskit tuos punktus bus keleta ant visos lietuvos ir gana svarbu kad jie butu ir bus nuo ko skaiciuoti atskaitos taskus siuolaikinei technikai

  11. Prie senos temos sugrįžta ir jauni geodezininkai.
    Po atnaujinto GKTR’o iškilo klausimas ar šio straipsnio tema nors kažkiek prašviesėjo? (nes GKTR2014 suteikė daug informacijos apipavidalinimui, bet ne aukščių apsikeitimo problemai spręsti… (o gal sugebėjau praleisti reikiamą informaciją?…)

    Klausimas kyla ar galima vadovautis GKTR2000 reglamentu, aprašančiu statybinius inžinerinius geodezinius tyrinėjimus, kur yra nurodyta, jog prieš projektavimo darbus turi būti atliekami šie tyrinėjimai, o viena iš jų dalių yra geodezinio pagrindo sutankinimas ir reikalauti iš proejktuotojų reperių pagal kurį buvo daroma topo nuotrauka ir projektuojamas projektas.

    Tokiu būdu net jeigu toponuotrauką daręs geodezininkas būtų suklydęs, darbus vykdanti įmonė automatiškai kompensuotų jo klaidą naudodama jo tokia pat paklaida pateiktą reperį. Ir darbams naudojamų medžiagų kiekiai neprasiskirstų su realybe (grubiai ir apytiksliai tariant).

    *Klausimas be situacijos aprašymo:
    Ar darbus vykdančiai įmonei rementis GKTR2000 galima reikalauti geodezinio pagrindo duomenų iš projektuojančios įmonės, kuri savo ruožtu samdė kitus geodezininkus geodeziniams tyrinėjimams (toponuotraukai) atlikti?

  12. Nei senas, nei naujas GKTR’ai nereglamentavo, kaip turi būti nustatomi topografinių planų (anksčiau – topografinių nuotraukų) aukščiai.
    Iki šios dienos tai reglamentuoja GKTR 2.08.01:2000 reglamentas “Statybiniai geodeziniai inžineriniai tyrinėjimai” – https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.ED58CED74000.

    Remiantis juo, objekto geodezinis pagrindas turi būti sudarytas niveliuojant – 56 ir 57 punktai.
    Problema, kad šiuo metu miestuose III ir IV klasės punktus naudoti niveliacijai yra neteisėta, nes pagal 2015-12-30 NŽT direktoriaus įsakymo “DĖL PERĖJIMO PRIE LIETUVOS VALSTYBINĖS AUKŠČIŲ SISTEMOS LAS07 IR LIETUVOS VALSTYBINĖS SUNKIO SISTEMOS LSS07 TVARKOS APRAŠO BEI LIETUVOS TERITORIJOS GEOIDO MODELIO LIT15G PATVIRTINIMO” ( https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cd8bcd20aef511e5b12fbb7dc920ee2c) 23 punktą “Savivaldybės teritorijos geodezinių tinklų ar specialiosios paskirties geodezinio tinklo punktai, kurių duomenys nėra publikuojami GKPIS, gali būti naudojami atliekant geodezinius matavimus tik tuo atveju, jeigu savivaldybės teritorijos ar specialiosios paskirties geodeziniai tinklai geodeziniais matavimais susieti su Lietuvos valstybiniu vertikaliuoju tinklu, t. y. pagal atliktus geodezinius matavimus vykdant savivaldybės teritorijos ar specialiosios paskirties tinklų matematinius (tinklo išlyginimo) skaičiavimus, pradiniais geodeziniais punktais turi būti laikomi Lietuvos valstybinio vertikaliojo tinklo geodeziniai punktai.”

    Taigi, niveliuoti privaloma nuo I-II klasės niveliacijos punktų.
    Kokios darbo sąnaudos atsirado po šio NŽT įsakymo, pasiskaičiuokite patys (manau, kad realiai šio reikalavimo niekas ir nesilaiko, o štai teisme 23 punktas būtų ištrauktas į dienos šviesą).

    Geodezinio pagrindo reikalauti, manau, kad visada galima – remiantis paprastu protingumo kriterijumi, kad visi matavimai turi būti atliekami vienoje aukščių sistemoje.
    Pagal GKTR 2.08.01:2000 63 punktą matavimų ataskaitas geodezininkas privalo saugoti (jei gerai pamenu kitus įstatymus – bent 10 metų).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


Go back to top