VŽF rimtai pasiruošė pavasario sėjai

Valstybės įmonė „Valstybinis žemės fondas“ rimtai pasiruošė pavasario sėjai — planuoja įsigyti riboženklių už  554 910.00 litų.

Kaip manote, kiek vienetų riboženklių galima nupirkti už tokią sumą? Paspėliokime?

4 „VŽF rimtai pasiruošė pavasario sėjai“ komentarai

  1. Koks kieno reikalas, kas ka ir kiek perka

  2. Konkursus reikia organizuoti, kam pirkti po 100 kuolų kaip perka uabai, geriau nupirkti didesnį kiekį, ir kaina gaunasi geresnė. VŽF yra didelė įmonė, tai viso labo visa lietuva:) kiek rajonų lietuvoj, apie 45 vienam rajonui apie 12 000 lt
    Priklausomai kokios kuolų kainos, jei pigiausias 5 lt tai 2400 kuolų. Jei dirba rajone po 5 matininkus, gaunasi po 480 kuolų matininkui.
    Metuose 12 mėn 480/12 bus 40 kuolų per mėnesį. Gruvbiai 10 -čiai sklypų per mėnėsį. ( o jei kampų daugiau nei 4?
    IŠVADA. Labai nedidelis kiekis kuolų, jei dar liks kas kitiems metams.

    GĖDA LGMS straipsnio autoiui su mąstymu sunkokai.

    • Turėčiau keletą pastabų išsakytoms mintims…. 1. " VŽF yra didelė įmonė" – didelei Lietuvos nelaimei, šalyje neveika laisvos rinkos dėsniai. Dalis ūkio veiklos šakų slepiasi prisidengdamos valstybinės svarbos projekais ir išlieka palaikomos biudžeto lėšų. Labai gaila tų įmonių dabuotojų, nes jie neturi galimybės dalyvauti konkurencinėje rinkoje bei lygiomis sąlygomis įrodyti savo sugebėjimų vertę. Vietoje to jie yra priversti vykdyti jiems primetamus užsakymus, dažnu atveju net savo kvalifikacijos kaina. Atsiprašau jeigu ką įžeidžiau, bet tai mano asmeninė nuomonė. 2. "kiek rajonų lietuvoj, apie 45 vienam rajonui apie 12 000 lt" – tie asmenys, kurie vis dar lygina VŽF su privačiu sektoriumi, tegul įvardina bent vieną rinkos subjektą, turinti 45 skyrius. Antroji frazės dalis mane stulbina dar labiau… įstaiga, turinti tokį finansinį potencialą ir tokį gaminių poreikį, nedalyvauja tiesioginiame teisės akto svarstyme bei nesiima veiksmų siekiant pakeisti archajišką nuostatą – kišti pinigus į žemę. Pažymėtina, kad patvirtinti riboženkliai savyje neturi nei identifikacijos kodų, nei ko nors panašaus. Taigi, neatlieka jokios funkcijos išskyrus laikiną ribos žymėjimą. 3."IŠVADA" – labai keista, kad oponentas imasi daryti išvadas, neįsigilinęs į problemą. Norėčiau pabrėžti, kad teisės akto projektas buvo paskelbtas 2013-11-08 http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=207644&p_org=5170&p_fix=y Optimaliausias projekto sprendinys buvo aprašytas 8 priede. Man asmeniškai teko konsultuotis su plastmasės gamintojais, derinant pateikto produkto gamybos kaštus. Kaip matome, VŽF vokus su pasiūlymais atplėšė 2014-01-20. Tuo tarpu ženklinimo taisyklės įsigaliojo 2014-01-21. http://www.nzt.lt/go.php/lit/Patvirtintos-naujos-Zemes-sklypo-ribu-zenklinimo-taisykles-ir-Ribozenkliu-standartai-/105 Šiuo atveju leiskite man pakoreguoti "IŠVADĄ". Kažkas iš anksto žinojo kokie standartai bus patvirtinti, turėjo galimybę susisiekti su gamintojais, įvykdyti konkursą, kai kas yra įsitikinęs, kad numatytas standartas nesikeis bent jau tris metus, nes būtent toks laikas nurodytas pirkime ir t.t. ir pan. Privatus sektorius tokių išskirtinių galimybių neturėjo. Ši situacija eilinį kartą pavaizduoja teisės aktų kūrėjų protekciją valstybinei įmonei.

  3. Straipsnio autorius paeme skaicius is konteksto ir tiek. Perkama bus pagal poreiki, o poreikis greiciausiai bus daug mazesnis, nes konkurso objektas buvo armatura, kuri pagal dabartini standarta jau nebetinka, tai kad laukite naujo konkurso :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Go back to top