Algirdas Valiulis, LGMS narys
LGMS narių delegacija ką tik grįžo iš Baltijos šalių matininkų forumo, vykusio Rygoje. Tai jau 9-asis Baltijos šalių matininkų forumas, kurį šį kartą organizavo Latvijos kolegos. Šiame renginyje dalyvavo kolegos ne tik iš Baltijos šalių, tačiau ir iš Europos geodezininkų tarybos (CLGE – The Council of European Geodetic Surveyors) kurios oficialia nare ir Lietuvos atstove pernai metais tapo LGMS. Renginyje taip pat dalyvavo ir Latvijos teisingumo ministerijos atstovai. Renginys vyko Rygos technikos universitete, kurį šiltai atidarė šio universiteto civilinės inžinerijos fakulteto profesorius Aldis Pizans, o renginio dalyviai ir svečiai turėjo galimybe susipažinti su didžiausiu Latvijos universitetu.
Šis jungtinis renginys susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje kolegos iš Vokietijos, Slovakijos, Estijos bei Latvijos pasidalino savo šalių matininkystės istorija, esamu teisiniu reguliavimu, įvairia mūsų srities statistika ir reikalavimais norint gauti matininko ar geodezininko pažymėjimą. Trumpai apie pranešimus.
Estija
Įdomi kvalifikacijos reikalavimų sistema yra Estijoje, kuri vadovaujasi EQF (European Qualification framework) klasifikavimu. Pagal šią specifikacija specialistai skirstomi i 8 lygių sistemą (matininkų lygiai 4-8). Kuo didesnis lygis, tuo sudėtingesnius darbus galima dirbti, tačiau norint pasiekti aukštesnį lygi reikia turėti didesnę patirtį bei išsilavinimą. Pavyzdžiui, norint gauti 4 lygio (žemiausias) kvalifikaciją, reikia turėti aukštojo mokslo diplomą, būti išlaikius egzaminą ir turėti 3 metų darbo patirtį, o norint pasiekti aukščiausią 8 lygio kvalifikaciją būtinas profesoriaus diplomas bei 5 metų darbo patirtis, arba magistro diplomas bei 10 metų darbo patirtis būnant 7 lygio specialistu.
4 lygio specialistai gali atlikti tik techninius lauko matavimų darbus, 5 lygio matininkai jau gali atlikti ir braižymus, o norint sudaryti geodezinį tinklą yra būtina 6-8 lygio kvalifikacija. Tuo tarpu Lietuvoje visi baigę studijas ir gavę diplomą yra lygiaverčiai specialistai, nepriklausomai nuo to, ar dirba pirmus, ar jau dvidešimtus metus. Ar ši sistema yra gera, manau bus artimiausių metų vienas iš LGMS diskusijų klausimas.
Kitas įdomus dalykas yra Estijos registro žemėlapis. Kadastro žemėlapyje sklypai pavaizduoti panašiai kaip Lietuvoje, įvairaus tikslumo (preliminarūs, kadastriniai, vietinės sistemos ir pan..), bet ten yra priimti valingi politiniai sprendimai – negalima vystyti turto (statyti, dalinti ir pan.) kol sklypas nebus pamatuotas valstybinėje koordinačių sistemoje. O Lietuovje norint gauti SLD (statybą leidžiantį dokumentą) reikia padaryti techninį projektą, kuriame nėra reikalavimo atlikti kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Pastačius statinį galioja reikalavimas atnaujinti kadastro duomenis, na o tada ir prasideda. Žmogui dega paskola, o tu čia su savo geodezija kažką aiškini…
Taip pat verta dėmesio ir Estijos kadastro sistema. 2018 m. Estijos kolegos iš esmės pakeitė sklypų matavimo sampratą ir dabar jie iš esmės kreipia dėmesį į individualaus ribos taško tikslumą, o ne į ploto pokytį. Plačiau šią temą Estijos kolegas kviesime pristatyti LGMS visuotiniame susirinkime kovo mėn. Įdomu tai, kad Estijoje neegzistuoja fizinis žemės sklypo planas. Paklausus kolegų, ką jie duoda sklypo savininkui po atlikto darbo, atsakymas buvo – nieko, išskyrus sąskaitą. Žmogus visą informaciją apie savo turtą randa valstybinėse sistemose. Pagal kolegų duomenis, šiuo metu Estijoje yra išmatuota apie 50 proc. visų žemės sklypų.
Latvija
Jeigu painiojatės tarp Lietuvos įstatymų ir valdžios „koridorių“ kas kam vadovauja, tai įsivaizduokite kokia padėtis yra Latvijos matininkystės sektoriuje, kuriam vadovauja net trys ministerijos. Negana to, Latvijos šiais metais laukia didelis iššūkis, nes jie keičia savo koordinačių sistemą. Kaip jiems tai pavyks? Patys latviai su šypsena atsakė, kad patys dar nežino. Mūsų kaimynai turi dvi asociacijas, viena LMB – matininkų / geodezininkų, antroji – geodezinių įmonių. Kaip supratome iš kolegų, santykiai tarp asociacijų nėra patys geriausi. Kolegos turi problemų su kursų vedimu, nes, nors mokymų programą tvirtinasi patys, bet neužtenka rektorių (kadangi maža rinka, daug mokėti neišgali ir kt.). Aptarėme galimybę apsikeisti rektoriais, padalyvauti – mes pas juos, jie – pas mus.
Slovakija
Trumpai buvo pristatytas ir Slovakijos matininkų padėtis. Slovakijoje matininkų rūmai egzistuoja jau nuo 1995 metų. Šiuo metu rūmuose yra 725 nariai. Pagrindiniai Slovakijos matininkų rūmų uždaviniai ir darbai yra prižiūrėti narius kaip jie laikosi etikos kodekso, vesti nariams kvalifikacijos mokymus, organizuoti profesines šventes, tokias kaip Slovakijos matininkų diena, organizuoti darbo grupes ir komisijas, aktyviai dalyvauti pasaulinėje (FIG) ir Europos (CLGE) matininkų organizacijų veikloje, leisti informacinį žurnalą, bei – viena įdomesnių užduočių – leisti rekomenduojamą paslaugų kainų žiniaraštį. Ši paskutinė matininkų rūmų užduotis sulaukė didelio dėmesio iš visų susirinkusių kolegų. Svarbu pabrėžti, kad pagal ES ir nacionalinę teisę šis kainų žiniaraštis negali būti privalomas, o tik rekomenduojamas – tačiau užsakovams jis suteikia orientaciją, kokios kokybės paslaugas jis gali gauti, jei rinkoje jam siūlomos labai pigios paslaugos.
Slovakijos rūmų nariai privalomai turi turėti magistro išsilavinimą. Šis rūmų narys turi apibrėžtas atsakomybes ir savo parašu turi patvirtinti žemesnio lygio matininkų ir geodezininkų atliktų darbų kokybę. Geodezijos srityje veikiančių įmonių skaičius Slovakijoje yra virš 2000, o vienam rūmų nariui gali tekti peržiūrėti ir patvirtinti net ir 25 žemesnės kvalifikacijos kolegų atliekamą darbą.
Vokietija
Vokietijos sistema yra bene išskirtiniausia iš dalyvavusių šalių. Šioje šalyje matininkas yra kaip notaras, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėm. Šalis yra padalinta į 16 žemių. Matininkai turi išlaikyti tos žemės, kurioje planuoja dirbti egzaminą ir gali dirbti tik toje vienoje žemėje. Kiekviena žemė pati nusistato taisykles kaip bus vykdomi matavimai, kokie bus egzaminai bei kvalifikacijos reikalavimai. Vokietijos kolega trumpai pristatė savo atstovaujamos Brandenburgo žemės tvarką. Norint vykdyti matininko veiklą šioje Vokietijos žemėje, reikia turėti aukštąjį diplomą, išlaikyti egzaminą, turėti 18 mėnesių patirtį, bei būtina turėti oficialų biurą kuriame galima galėtų priimti interesantus. Kitose žemėse reikalavimai panašūs, viskas priklauso nuo diplomo lygio ir patirties. Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažiau patirties reikalaujama. Pavyzdžiui, norint pradėti veiklą Berlyno žemėje tik su profesinio bakalauro diplomu reikia 9 metų darbo patirties bei išlaikyti egzaminą.
Lietuva
Mūsų šalies delegacija skaitė 3 pranešimus. Pristatyta, kaip situacija Lietuvoje atitinka CLGE siūlomą Nekilnojamojo turto matininkų profesinių kvalifikacijų kodeksą, trumpa Lietuvos matininkystės istorija, esamas licencijų išskaidymas į geodezininkus ir matininkus, taip pat trumpai pristatėme paskutinių dviejų metų pasiekimus ir problemas matininkystės srityje.
Sunku nupasakoti kiek daug informacijos buvo apsikeista pertraukų ar vakarienės metu bendraujant gyvai, rodant darbų pavyzdžius, gyvai nagrinėjant skirtingų šalių registro sistemas telefone. Teko ir mums parodyt Geomatininką, TIIIS ar Regia portalus, kaip atrodo parengtas popierinis planas, kuris privertė Estijos kolegas nostalgiškai nusišypsoti ir prisiminti „praeitį“. Visos šios patirtys, bei naujos pažintys yra neįkainojami dalykai. Tikrai jaučiamės gerokai praplėtę savo akiratį ir gavę naujų idėjų. Pasirodo, visur yra taip vadinami preliminarūs matavimai, visur kyla klausimų dėl kadastro duomenų turinio.
Geras viešbutis patogioje vietoje (prie pat Rygos universiteto), vakarienė su panorama į naktinę Rygą Dauguvos upės pakrantėje, kolegų latvių suorganizuota ekskursija į nacionalinę Latvijos biblioteką, pamatytas Rygos senamiestis, aplankytos kelios bažnyčios, bei muziejai.
Registrų centro veiklos aptarimas
Įdomu tai, kad forumo metu iškilo klausimas, ar Estijoje, Latvijoje, Slovakijoje ar Vokietijoje galima rasti analogišką įstaigą kaip Lietuvos Registrų centras, kuris vienu metu administruoja valstybinius registrus, teikia valstybines paslaugas, turi platų fizinių biurų tinklą, vykdo komercinę veiklą bei tikrina matininkų atliktus darbus, už kurių patikrą gauna atlygį iš pačių matininkų.
Šis modelis sukėlė didelį susidomėjimą ir diskusijų šurmulį – forumo dalyviai neslėpė nuostabos, kad tikrinančioji institucija tuo pačiu pati teikia tokio paties pobūdžio paslaugas. Ne vienas užsienio kolega pajuokavo, kad mielai norėtų turėti tokį konkurencinį pranašumą, kai vienoje vietoje ir „gyvena“ registrai, ir veikia plačiai išvystytas biurų tinklas, ir dar galima tiesiogiai kontroliuoti kitus tos pačios rinkos dalyvius.
Vieninteliai Latvijos delegatai prisiminė, jog jų šalyje kadaise veikusi valstybinė įmonė, atsakinga už statinių kadastrą, iš dalies buvo panašaus pobūdžio. Tačiau rinkos atvėrimas panaikino jos monopolinę padėtį ir organizacijai teko drastiškai mažinti darbuotojų skaičių.
Pabaigai ačiū visiems, kas buvo kartu, o dabar rengiamės 2025 m. vasario 28 d. susitikimui, kuris žada būti ne mažiau įdomus. Į numatomą LGMS renginį planuojame pakviesti Aplinkos ministrą, taip pat Aplinkos komiteto atstovus. Renginyje žadą dalyvauti ir kolegos iš Belgijos, Čekijos, Latvijos, Estijos, kurie visi yra CLGE atstovai, todėl siūlome nepraleisti neeilinės galimybės susipažinti su kolegomis Vilniuje.
