Lapkričio 19 d. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos (LGMS) iniciatyva įvyko nuotolinis tarpinstitucinis susitikimas, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės bei Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės specialistai, Registrų centro (RC) ir LGMS atstovai.
Šis klausimas LGMS iniiciatyva buvo iškeltas dar spalio 29 d. Aplinkos ministerijoje vykusio apskritojo stalo diskusijoje, kurią organizavo ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupė. Tačiau tuomet klausimo išsamiai aptarti nepavyko. Buvo išsakyta būtinybė į diskusiją įtraukti ir Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės specialistus, kurių kompetencija tiesiogiai susijusi su nagrinėjama problematika.
LGMS iniciatyva pavyko surengti tokio formato susitikimą ir prie bendro darbo stalo suburti abiejų ministerijos politikos grupių bei kitų suinteresuotų institucijų atstovus. Tai pirmoji tokio pobūdžio darbo grupė po daugelio metų.
Kokia problema?
Nekilnojamojo turto kadastre iki šiol yra daugybė žemės sklypų, kurių naudojimo būdai ir pobūdžiai įregistruoti pagal seną, šiandien nebetaikomą klasifikaciją. Tai tokie istoriniai įrašai kaip „mažaaukščių statinių teritorija“, „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, „daugiaaukščių statinių teritorija“, „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ ir kiti.
Nors dar 2008 ir 2013 metais teisės aktais buvo numatytas šių įrašų pertvarkymas, dalis jų taip ir liko nepakeisti.
Praktikoje dėl to susidaro absurdiškos situacijos – norint tik aktualizuoti istorinį kadastro įrašą, žemės sklypo savininkui siūloma inicijuoti naują naudojimo būdo keitimo procedūrą. Tokiu atveju jau taikomi šiandien galiojančių bendrųjų planų sprendiniai, dėl kurių gali atsirasti papildomų reikalavimų, išlaidų ar net būtinybė keisti teritorijų planavimo dokumentus, nors faktiškai žemės naudojimo keisti nesiekiama.
Problemos mastas – įspūdingas!
Susitikimo metu Registrų centro atstovai pristatė statistiką, atskleidžiančią tikrąjį problemos mastą. Apytiksliai pateiktais duomenimis, ~ 277 tūkst. įrašų siejama su ankstesnės klasifikacijos pobūdžiu „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, o ~ 814 tūkst. įrašų – su istorine mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos kategorija.
Akivaizdu, kad tai ne pavieniai atvejai, o sisteminė visos Lietuvos problema.
Ką pavyko pasiekti?
Susitikimo metu aptarta problemos kilmė, jos teisiniai aspektai, praktinės pasekmės ir galimi sprendimo būdai.
Svarbiausia, kad visos diskusijoje dalyvavusios institucijos pripažino problemos aktualumą ir sutiko, jog ją būtina spręsti. Sutarta artimiausiu metu parengti galimą sprendimo mechanizmą arba papildomą išaiškinimą, kuris leistų suvienodinti institucijų praktiką.
LGMS pozicija aiški: istorinio kadastro įrašo atitikmens nustatymas neturi būti tapatinamas su nauju žemės naudojimo būdo keitimu, kai nekeičiama pati žemės naudojimo esmė.
Džiugu, kad LGMS iniciatyva pavyko ne tik atkreipti dėmesį į daugelį metų egzistuojančią problemą, bet ir pradėti konstruktyvų jos sprendimo procesą su abiejų už šias sritis atsakingų Aplinkos ministerijos politikos grupių specialistais, Registrų centru ir NŽT.
Tai dar nėra galutinis sprendimas, tačiau svarbus žingsnis į priekį.
Apie tolesnę eigą ir pasiektus rezultatus informuosime sąjungos narius.
Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga (LGMS)

