Vienos nuosavybės egzistavimas keliuose plotuose buvo galimas jau nuo šalies nepriklausomybės pradžios. Štai 1992-04-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo” 2 p. nurodyta ” Valstybinio žemės kadastro pirminės apskaitos objektas yra žemėnauda arba ją sudarantys žemės sklypai. Žemėnauda – tai žemės sklypas, turintis vietovėje pažymėtas ribas ir įstatymų nustatyta tvarka suteiktas (įsigytas) nuosavybėn arba išnuomotas fiziniams ir juridiniams asmenims. Kai žemėnauda nesudaro vientiso žemės masyvo, ji apskaitoma ir apibūdinama pagal atskirus žemės sklypus.”
Pirminėse Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo redakcijose Žemės sklypo sąvoka skamba taip – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (forma kaip matyti iš normos nėra niekaip apribota).
2002-04-15 Pagal Leituvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 33.2 p. formuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą (iš nutarimo kilęs naujas reikalavimas žemės sklypui). Keli žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai (magistraliniai ir krašto keliai, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai ir kiti), formuojami kaip atskiri žemės sklypai;
Nuo 2004 m. žemės sklypai formuojami Teritorijų planavimo ir Žemės įstatyme nurodytais projektais. Žemės sklypų formavimo principai esantys kadastro Nuostatuose nesuderinti su įstatymuose aprašytais.
Nacionalinė žemės tarnyba 2017-11-02 raštu Nr. 1SD-4315-10.7 E.) „Dėl Nuostatų pakeitimo” kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu rengiant Nuostatų pakeitimą patikslinti 22 punktą […]
Žemės ūkio ministerija 2017-12-07 rašte Nr. 2D-4459 (14.144E) „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punkto taikymo/ patikslinimo”, nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja, „kad žemės sklypai formuojami teisės aktų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Šiuo atveju galiojančioje teisinėje bazėje nėra numatyta, jog žemės sklypai galėtų būti formuojami atliekant šių sklypų kadastrinius matavimus”.
ŽŪM rašte nurodyta, kad Nuostatų 22 punktas iš esmės reglamentuoja, jog magistralinių, krašto, rajoninių, viešųjų ir vidaus kelių, gatvių, geležinkelių ir neprivatizuojamų hidrografinių objektų, taip pat kelių užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamų žemės sklypų bendrą plotą neįskaičiuojami.
ŽŪM rašte taip pat nurodyta, kad įvertinus aptariamą Nuostatų punktą, tenka konstatuoti, jog šio punkto formuluotė laikytina teisiškai nekorektiška, sudaranti prielaidas interpretacijoms dėl žemės sklypų formavimo kadastrinių matavimų pagrindu, o tai iš esmės prieštarautų minėtoms Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatoms, todėl sutiktina, kad Nuostatų 22 punktas turi būti pataisytas.
Nuo paminėtos normos vertinimo paskelbimo parengti trys Nuostatų pakeitimas (Nr. 10999, Nr.97, Nr.1067), tačiau minėto punkto turinys nepakeistas ligi šiol.
Teismų praktikoje tokio pobūdžio veiksmai vertinami skirtingai. Pavyzdžiui byloje I-195-739/2017 „Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, daro išvadą, kad NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimu patvirtinus pakeistus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v. kadastrinius duomenis, faktiškai buvo atliktas privačios miško valdos padalijimas į 4 atskiras privačias miško valdas, iš kurių net 3 valdų plotas yra mažesnis nei 5 ha. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad privačios miško valdos skaidymas į mažesnius sklypus buvo pagrįstas išimtimis, numatytomis Miškų įstatyto 4 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose ir kurioms esant yra leidžiama skaidyti į dalis privačią miško valdą.”
Gliojančioje Žemės įstatymo redakcijoje Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre ( Įstatyme nėra uždaro kontūro reikalavimo, kuris yra kadastro Nuostatuose , tokiu būdu išplėčiant įstatyminę sąvoką).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga” rekomenduoja matininkams nesiimti žemės sklypų, atitinkančių Nuostatų 22 p. situaciją kadastrinių matavimų, iki kol nebus pakeista teisiškai nekorektiška šio punkto formuluotė.