GKTR projekto svarstymas NŽT. 2-as susitikimas

LGMS logotipas

Kaip ir buvo numatyta pirmajame susitikime, 2013-03-06 diena Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT) buvo surengtas antras susitikimas dėl GKTR 2.11.03:2013 projekto aptarimo. Kvietimas buvo paskelbtas atnaujintame NŽT tinklapyje.

Posėdžio pirmininkas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnybos) Geodezijos ir kartografijos departamento direktorius Tomas Ladukas.
Posėdžio sekretorė: Tarnybos geodezijos ir kartografijos departamento Geodezijos, erdvinės informacijos ir kartografijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Bojaruniene.

Dalyvavo:

  • Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas
  • Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Petniūnienė
  • Nacionalinės geodezijos, kartografijos ir žemėtvarkos įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Zenonas Rožanskas
  • Nacionalinės geodezijos, kartografijos ir žemėtvarkos įmonių asociacijos pirmininkas Tomas Urbanavičius
  • Nacionalinės geodezijos, kartografijos ir žemėtvarkos įmonių asociacijos narys Arvydas Sabockis
  • Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pirmininkas Kazys Pleskis
  • Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos narys Tomas Juozapavičius
  • Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos narys Vitalis Augūnas
  • Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos narys Andrius Balsevičius
  • Lietuvos matininkų asociacijos prezidentė Birutė Nenortaitė
  • Lietuvos matininkų asociacijos tarybos narė Jolanta Česnauskienė
  • Lietuvos matininkų asociacijos narys Vytautas Žeimys
  • Vilniaus Gedimino technikos universitetas dr. prof. Eimuntas Kazimieras Paršeliūnas
  • VĮ „GIS-Centras“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Pažemys
  • VĮ „GIS-Centras“ erdvinių duomenų skyriaus vedėja Lina Papšienė
  • Vaidotas Sankalas, UAB „Hnit-Baltic“
  • Darius Katilius
  • Julius Giedraitis
  • Žilvinas Stankevičius
  • UAB „InfoEra“ GIS konsultantas Paulius Litvinas
  • Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Raimundas Veikutis
  • Tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas Algis Bagdonas
  • Tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento, Geodezijos, erdvinės informacijos ir kartografijos skyriaus vedėja Jurgita Špūraitė.

Diskusijos vyko gana gyvai, emocijos ir argumentai liejosi per kraštus.

Tuo tarpu NŽT pateiktas posėdžio protokolas, diskusijoje išsakytų minčių neužfiksavo (atsisiųsti NŽT protokolą).

Štai posėdžio protokolo sakinį "Kalbėjo: T. Ladukas, V. Paršeliūnas, M. Pažemys, K. Pleskis, A. Balsevičius, V. Sankalas, J. Česnauskienė, B. Nenortaitė, E. K. Paršeliūnas, Ž. Stankevičius, A. Sabockis, T. Urbanavičius.", mes keičiame žemiau pateikta santrauka.

T. Ladukas paminėjo, kad tai jau trečias susirinkimas šiuo klausimu ir kad naujo GKTR įsigaliojimo terminas – praėjus 6 mėn. po jo patvirtinimo, bet ne vėliau, nei 2014 liepos 1d.

M. Pažemys paminėjo, kad patvirtinus naują GKTR projektą, būtų galima panaudoti struktūrinių fondų lėšas toms savivaldybėms, kurios per silpnos savarankiškai susitvarkyti duomenų tvarkymą.

Į A. Balsevičiaus klausimą, ar bent jau yra numatyta, kokią programinę įrangą būtų galima siūlyti savivaldybėms gavus paramą, M. Pažemys atsakė, jog tam, kad būtų galima siūlyti programinę įrangą, reikia rengti projektą, o jį galima rengti tik tada, kai patvirtintas ir įsigalioja duomenų apsikeitimo formatas.

K. Pleskis uždavė klausimą M. Pažemiui, kas ir kada priima sprendimus ir kodėl „GIS centrui“ avansu yra deleguojama funkcija padėti taip vadinamoms „silpnoms“ savivaldybėms.

J. Česnauskienė reziumavo, kad Lietuvoje nėra ilgalaikės topografijos duomenų tvarkymo strategijos.

V. Sankalas pasisakė, kad geodezininkai dirbs ir atiduos savivaldybėms brėžinius DWG formatu, kaip ir iki šiol.

A. Balsevičius replikavo, kad naujo projekto 25 straipsnis įtvirtina apsikeitimą SHP formatu.

K. Pleskis papildė, kad V. Sankalo išsakyta mintis, kad geodezininkai ir toliau galės dirbti DWG formatu yra netiesa, nes priėmus siūlomą projekto variantą, ženkli dalis, ypač smulkesnių geodezininkų įmonių, naudojančių CAD technologijos programinę įranga, iškart bus pašalinti iš rinkos.

Ž. Stankevičius pasisakė, kad projektuotojams taip pat reikalingi atributiniai duomenys.

A. Balsevičius paklausė, ar buvo vykdyta projektuotojų apklausa, Ž. Stankevičius atsakė, kad tokia apklausa vykdyta nebuvo.

A. Balsevičius sutiko, kad bendraujant su keliais projektuotojais tokio atsakymo galima tikėtis, tačiau apklausa galėtų būti surengta, nes projektuotojai privalės mokėti už atributinių duomenų surinkimą.

A. Balsevičius uždavė klausimą Infoeros atstovui P. Litvinui, ar įmanoma bet kokios programinės įrangos standartinėmis priemonėmis eksportuoti brėžinį iš DWG į SHP formatą ir atgal, gaunant identišką rezultatą.

P. Litvinas atsakė, kad netaikant specialios, "intelektualios" programinės įrangos tai yra neįmanoma.

Ž. Stankevičius paminėjo, kad po dvigubo duomenų konvertavimo gali likti apie 20% rankinio darbo, jei labai reikia idealios vizualinės išvaizdos. Jei tenkina standartinis intelektualios programinės įrangos automatiškai atliktas užrašų išdėstymas, tada darbo praktiškai nėra.

T. Juozapavičius paminėjo jog topografinė nuotrauka saugoma autorių teisių įstatymo ir dalies jos turinio praradimas pažeidžia plano rengėjo teises.

E. Paršeliūnas ir NŽT specialistai replikavo, kad autorinės teisės negina geodezininko paruošto topografinio plano.

V. Sankalas teigia, kad intelektualia programine įranga galima pasiekti idealių rezultatų, nenaudojant rankų darbo.

K. Pleskis replikavo, kad nėra įvertinama „intelektualios“ programinės įrangos licencijų bei papildomų taikomųjų programų paruošimo kaštai ir kad jie būtų per dideli, šiuo metu visiškai neatitinka realių rinkos ekonomikos sąlygų Lietuvoje.

E. Paršeliūnas minėjo, kad visame pasaulyje visi dirba su GIS duomenų formatais, kad tai yra pažangiausias duomenų formatas.

K. Pleskis uždavė klausimą, kodėl NŽT paruoštas projekto variantas visą GIS duomenų surinkimo, užpildymo, duomenų turinio atsakomybės naštą perkelia vienai, t. y. gamybininkų geodezininkų pusei, nepamatuotai didina geodezininkų darbų kaštus, ir toks projekto variantas siūlomas priimti šiuo metu, kai geodezinių darbų kainos yra kritusios iki žemiausio lygio.

A. Balsevičius uždavė klausimą, ar yra daryta analizė, bet kokie vertinimai, kada, įskaitant visus teisės aktų pakeitimus, finansavimo gavimą, realiai galima tikėtis veikiančios sistemos savivaldybėse, kurios tvarkys ir išduos geodezininkams duomenis pagal siūlomo GKTR projekto duomenų formatą.

LGMS, atstovaujanti geodezininkus gamybininkus, dar kartą pabrėžė, kad geodezininkų įmonių ekonominė situacija yra nepatenkinama ir naujo projekto variantui profesinė bendruomenė iš pagrindų nepritaria, kartu siūlo paruošti, atnaujinti dabar galiojantį, respublikinį CAD principais tvarkomą sutartinių ženklų standartą.

Atsakymas iš NŽT atstovų pusės buvo toks, kad analizė atlikta nebuvo ir šiuo metu jos atlikti praktiškai neįmanoma.

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga įsipareigojo sekančiam GKTR 2.11.03:2013 projekto aptarimui pristatyti siūlymą, kaip būtų galima vieningai tvarkyti topografinius duomenis CAD principais.

Komentarai

Komentavimo galimybė išjungta.

Go back to top