LGMS logotipas

INSPIRE direktyva ir GKTR 2.11.03:2013

Kalbant apie reglamentą 2.11.03:2013 iš valdžios institucijų atstovų, konkrečiai ŽŪM ir NŽT, nuolatos girdime INSPIRE direktyvos argumentą, kuris neva įpareigoja Lietuvą kaupti stambaus mastelio topografinių nuotraukų duomenis GIS formatu.

Išanalizavę keletą viešai prieinamų šaltinių mes priėjome išvados, kad to daryti INSPIRE direktyva visai neįpareigoja, o INSPIRE direktyva siekiami tikslai visai nereikalauja topografinių nuotraukų lygmens detalumo duomenų.

Geoportal.lt tinklapyje pateikiama SDI-EDU paruošta mokomoji medžiaga “INSPIRE direktyva, jos reikalavimai ir poveikis”, kurios autoriai yra Giedrė Beconytė, Liutauras Stoškus, Saulius Urbanas.

Šios mokomosios medžiagos 23 psl. teigiama, kad “Direktyva neįpareigoja perkurti duomenų rinkinius taip, kad jie atitiktų naujas specifikacijas”. Tai reiškia, kad INSPIRE direktyva neįpareigoja savivaldybių sutvarkyti turimą stambaus mastelio topografinę medžiagą ir LGMS mano, kad didelė dalis savivaldybių neturi tam lėšų ir to artimiausiu metu nedarys.

2011 vasario mėn. sėkmingai įvykdytas europinis projektas ESDIN – “European Spatial Data Infrastructure with a Best Practice Network”, kurio tikslas buvo pateikti praktines rekomendacijas INSPIRE direktyvos įgyvendinimui. Nuoroda į ESDIN portalą – http://www.esdin.eu/.

Šiame projekte dalyvavo kompetentingi duomenų teikėjai ir tvarkytojai, programinės įrangos kūrėjai, akademinė visuomenė.

Galutinės ESDIN ataskaitos 10 psl. matome, kad numatytasis urbanizuotų teritorijų detalumo lygis yra tik M 1:2500. Juk mes žinome, kad jau M 1:2000 nevaizduojama didžioji dauguma požeminių komunikacijų.

ESDIN paruoštame dokumente “ExM duomenų stambaus mastelio duomenų specifikacija. Įgyvendinimo versija”, teigiama:

  • 4 psl. – “The ExM large scale data specification aims at facilitating the interoperability of topographic, administrative and cadastral reference data according to the requirements set in the INSPIRE directive and to other user requirements at the European level” – “ExM stambaus mastelio duomenų specifikacija skirta palengvinti topografinių, administracinių ir kadastrinių duomenų suderinamumą atsižvelgiant į reikalavimus, išdėstytus INSPIRE direktyvoje bei naudotojų poreikius Europos lygmenyje”.

  • 5 psl. – “This data specification describes the large scale profile for the following themes:

    • Administrative boundaries

    • Cadastral parcels

    • Hydrography

    • Transport networks

    • Geographical Names”

“Ši duomenų specifikacija apibrėžia stambaus mastelio duomenų profilį šioms temoms: administracinių ribų, kadastrinių sklypų, hidrografijos, transporto tinklų, geografinių pavadinimų”.

Specifikacijoje minima, kad nacionaliniai duomenys gali būti tvarkomi ir detalesniu lygiu, nei numatyta INSPIRE direktyvoje, jei šiuos duomenis ruošiamasi teikti Europiniu lygiu

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime “DĖL LIETUVOS ERDVINĖS INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪROS ERDVINIŲ DUOMENŲ TEMŲ PATVIRTINIMO”, 2010 m. spalio 13 d. Nr. 1460, patvirtintame temų sąraše vis dėlto randame erdvinius savivaldybių duomenų rinkinius, tačiau pirmas klausimas yra kieno iniciatyva jie ten atsidūrė, o antras – ar tikrai europiečiams reikia turėti operatyvią informaciją apie ryšio kabelį, einantį į gyvenamąjį namą, pvz. Ukmergėje, Daržų g. 4?

6 komentarai apie “INSPIRE direktyva ir GKTR 2.11.03:2013”

  1. Laba diena,

    Kadangi čia buvau paminėta kaip teiginio SDI-EDU medžiagoje autorė, norėčiau atkreipti dėmesį į :
    1) nurodytoje mokymų medžiagoje yra ir daugiau teiginių apie INSPIRE direktyvos prasmę ir nereiktų jų po vieną traukti iš konteksto;

    2) teisingai, direktyva tiesiogiai neįpareigoja savivaldybių kaupti nesamų ar perdaryti esamus duomenų rinkinius, tačiau tokią teisę ir pareigą turi valstybė, tuo būdu siekdama ne pažodinio, o esminio INSPIRE direktyvos nuostatų (dėl geresnio visų geografinių duomenų pasiekiamumo) įgyvendinimo;

    3) ŽŪM ir NŽT, taip pat VĮ „GIS-Centras” ne tik kalba apie stambaus mastelio duomenų vieningą kaupimą ir teikimą, bet ir numato bei įgyvendina tą procesą palengvinančias priemones. Suvokiant vieningos stambaus mastelio GIS naudą nereikia papildomų argumentų, tik iniciatyvos prisidėti ją kuriant. Papildomo finansavimo šaltiniai gali būti įvairūs, tarp jų ES struktūrinių fondų parama. Darant teisingai įgyvendinimas gali pasirodyti ne toks jau brangus ar sudėtingas kaip atrodo.

    Kviečiu visų pirma diskutuoti pagalvoti ne apie galimybes nedaryti, o apie galimą sprendimo naudą – iš pradžių globaliau, o po to jau kiekvienam piliečiui.

  2. Sveiki, Giedre.
    Pirma, šis straipsnis atsirado kaip atsakymas į NŽT specialistų teiginį, kad kurti naują GKTR Lietuvą įpareigoja INSPIRE direktyva.
    Antra, mes tikrai žinome, kad priėmus naują reglamentą, didžiąją dalį topografinės medžiagos tvarkymo darbų pagal naują reglamentą atliks geodezininkai, nes nėra paruoštų jokių realių planų ir projektų, kaip tai bus daroma. Pasitarimo NŽT metu VĮ „GIS-Centras” atstovo buvo tiesiai paklausta ir gautas tiesus atsakymas, kad jokie medžiagos konvertavimo valstybiniu mastu darbai nėra numatyti, net nėra įvertinta, kokių investicijų tam reikėtų.
    Trečia, LGMS daug prisidėjo prie rengiamo GKTR reglamento nagrinėjimo, turbūt daugiau, nei bet kuri kita geodezininkų interesus ginanti organizacija. Turiu pasakyti, kad pirmiausiai mes patys ir pasigendame globalaus valstybinių institucijų požiūrio į esamą problematiką – kaip supratome iš diskusijų su NŽT specialistais, rengiant naująjį reglamentą nebuvo nei iškelti tikslai, nei suformuota užduotis, nei atlikta esamos situacijos analizė, taip pat nenumatyti įgyvendinimo kaštai.
    Manau, kad būtent tuo ir turi užsiimti globaliai žvelgiančios valstybinės institucijos, tuo tarpu mes esame gamybininkai profesionalai, kurie galime konsultuoti techniniais klausimais.

    1. Puikiai Jus suprantu. Tačiau manau, kad kiekviena planuojama permaina sukelia tam tikras baimes ir būtent dėl to atsiranda ir nesusipratimų. Investicijų poreikis bendrosioms konvertavimo ar patikros priemonėms tikrai vertinamas, visi suinteresuoti, kad geodezininkai galėtų dirbti efektyviai.

      Taip pat tiesa, kad iki globalaus institucijų požiūrio į geografinę informaciją Lietuvoje dar toli, bet jei palyginsime su situacija prieš keletą metų, aišku, kad NŽT ir ŽŪM šiai sričiai skiria vis daugiau dėmesio ir daro tą vis profesionaliau (vien nemokami duomenų rinkiniai geoportal.lt yra didelis žingsnis į priekį, o kai taip pat vienoje vietoje bus pasiekiami visi projektavimui reikalingi duomenys, turbūt irgi bus gerai). Dėl vieningo reglamento konkrečių trūkumų juk galima teikti technines pastabas, prašymus parengti tuos trūkstamus planus, taisykles ar metodinius dokumentus – ir į juos turės būti atsižvelgta. Galų gale, niekam nereikalingas teisės aktas, kuris nebūtų praktiškai įgyvendinamas.

      1. Gerbiama Giedre, negalėčiau sakyti, kad permainos LGMS nariams kelia nepagrįstas baimes. Tačiau mes, kaip geodezininkai, esame įpratę skaičiuoti, ir ne tik geodezinius ėjimus. Mūsų nariais taip pat yra ir juridiniai asmenys, kurie sugeba skaičiuoti kaštus ir pelną.
        Noriu pabrėžti dar kartą, kad vykdant elementarų verslą yra skaičiuojama ir analizuojama daugiau, nei situacija buvo analizuota aptariamo GKTR reglamento atveju.
        Mes kalbame apie techninę reglamento užduotį, kurios nėra, t.y. visiškai neaiškūs tikslai, kurių juo norima pasiekti. Neturint aiškiai apibrėžtų tikslų, iš akies įvertinus tik padėtį didžiuosiuose miestuose, Copy-Paste principu pateikiamas nežinia kurių metų Vilniaus plano reglamentas, kuriam geodezininkai gamybininkai iš karto pateikia dešimtis pataisymų – argi taip turi būti kuriami valstybiniai reglamentai? Tuo labiau, kai per 13 metų dauguma gamybininkų puikiai supranta senojo GKTR problematiką.
        Dėl padėties gerėjimo Geoportale taip pat turiu savo nuomonę. Galbūt kažkam ji ir gerėja, tačiau pvz. privalomai perkėlus GKPIS sistemos duomenis iš senojo tinklapio į geoportal.lt, jis neteko dalies funkcionalumo, tokio, kaip pvz. geodezinio pagrindo punktų paketo atsisiuntimo, todėl man, kaip geodezininkui topografui, padėtis pablogėjo.
        Negalime sakyti, kad į LGMS pastangas keisti naująjį GKTR nebuvo atsižvelgta, tačiau klausimas yra tas, kodėl kažkas ruošia dokumentą su tokia daugybe trūkumų, kad geodezininkų bendruomenei reikia jį praktiškai keisti iš esmės.
        Mes tikime, kad LGMS yra susirinkę vieni aktyviausių ir kompetentingiausių Lietuvos geodezininkų, turintys patirtį įvairiose geodezijos srityse, taigi, mes tikrai nenorime būti ir nebūsime progreso stabžiais. Tik norime, kad teisės aktai, liečiantys mūsų profesiją ir turintys lemiamą įtaką mūsų kasdieniam darbui, būtų kuriami kompetentingai ir atsakingai.

        1. Sveiki, Andriau,

          Tikrai puiku, kad kovojate. Tai ir skatina institucijas dirbti geriau.

          Dėl GKPIS – visai logiška, kad sistema perkelta į žemėlapių naršyklę, kurioje paieškos, matavimo, duomenų perdengimo ir kitų galimybių kur kas daugiau negu ankstesnėje atskiroje GKPIS aplikacijoje. Dabar administruojama ir vystoma viena naršyklė, o ne keletas atskirų.Visas duomenų rinkinys liko pasiekiamas visa apimtimi, gal pravers nuoroda į filmuką, kaip atsisiunčiami duomenys.
          http://www.youtube.com/watch?v=ehhLJHHIkHQ#t=168

          Tiek peržiūrint geoportal.lt naršyklėje, tiek atsisiuntus duomenų rinkinį atributų lentelėje yra nuorodos į krokių dokumentus. Jei manote, kad turėtų būti atsisiunčiama ir visų krokių grafinė medžiaga kaip vienas paketas arba kad dar trūksta kokių nors duomenų ar funkcijų – prašom parašyti užklausimą geoportal.lt GKPIS teminėje srityje – bandysime išspręsti.
          http://www.geoportal.lt/wps/poc?uri=page:COMMUNITY.1473.CONTACT

  3. Sveiki. Norėčiau pasidalinti apmąstymais dokumente “INSPIRE direktyva, jos reikalavimai ir poveikis” pateiktų INSPIRE principų tema, nes manau, kad yra be reikalo laužomos ietys diskusijoje apie svarstomą reglamentą 2.11.03:2013. INSPIRE principai (dokumentas “INSPIRE direktyva, jos reikalavimai ir poveikis”, nuoroda http://www.geoportal.lt/download/GII_mokymai/SDI-EDU/T2-4-5-INSPIRE_direktyva.pdf):

    1. Duomenys turi būti kaupiami viena kartą ir tvarkomi tuo lygmeniu, kuris užtikrina didesnį efektyvumą.

    Mūsų manymu, čia eina kalba apie tai, kad duomenys turi būti kuriami taip, kad jų ateityje nereikėtų perdarinėti. Duomenys, sukurti naudojant šiuo metu populiariausius programinius sprendimus ir bent minimaliai atsižvelgiant į tai, kad jie gali būti naudojami ir kitose sistemose, taip pat kuriant duomenis naudojant paprasčiausius grafinius primityvus ir pagal paprasčiausias objektų konstravimo taisykles, kurios turėtų būti nustatytos remiantis programinės įrangos naudojimosi instrukcijomis kaip tik ir įgyvendiną šį principą. Jei trumpai, tai čia yra vienintelis reikalavimas – duomenys turi būti kuo paprastesni ir tvarkingi.

    2. Turi būti įmanoma derinti iš skirtingų šaltinių gautą erdvinę informacija ir naudoti ją įvairių vartotojų poreikiams tenkinti, bei įvairiomis programomis.

    Citata iš straipsnio tinklapyje https://lgms.lt „INSPIRE direktyva ir GKTR 2.11.03:2013“: „Kalbant apie reglamentą 2.11.03:2013 iš valdžios institucijų atstovų, konkrečiai ŽŪM ir NŽT, nuolatos girdime INSPIRE direktyvos argumentą, kuris neva įpareigoja Lietuvą kaupti stambaus mastelio topografinių nuotraukų duomenis GIS formatu“. Tačiau pastarasis principas aiškiai pasako, kad nėra jokio įpareigojimo duomenis kaupti būtent GIS formatu, kadangi čia sakoma, kad įvairūs vartotojai geoerdvinę informaciją naudos įvairiomis programomis, o ne tik GIS sistemomis.

    3. Informacija, sukaupta viename lygmenyje, turi būti prieinama kituose lygmenyse Informacija, kaupiama stambaus mastelio planuose yra reikalinga ir smulkiame mastelyje.

    Be kitų, tai yra objektai, nurodyti aptariamąjame dokumente (http://www.geoportal.lt/download/GII_mo … ektyva.pdf) skyriuje „Duomenų temos“. Be pastatų, naudmenų, sklypų ribų ir pan., dar gali būti ir kitų objektų, tokių kaip aukštos įtampos elektros linijos ar didelio slėgio dujotiekio trasos, energijos tiltai. Todėl šis principas yra logiškas – jei tokie duomenys yra kuriami ruošant planus stambiame mastelyje, tai kodėl jų nekurti taip, kad jie galėtų būti naudojami ir smulkaus mastelio teminiuose žemėlapiuose? Ir vėl gi, tai nereiškia, kad duomenys turi būti kuriami išimtinai GIS formatais.

    4. Geografinė informacija, reikalinga “gerai” vyriausybei, turi būti išsami ir plačiai prieinama sąlygomis, kurios neužkerta jos intensyvaus naudojimo.

    Čia grįžtama prie kuo paprastesnių ir tvarkingų duomenų. Kas užkerta kelią, kaip čia rašoma, intensyviam duomenų naudojimui? Tai yra įvairūs „super išmanūs“ objektai, tokie kaip dinaminiai blokai, paviršiai, nuskaitomi tik tų programų, kurias naudojant jie buvo sukurti, simboliai, kurie yra nors vizualiai vienodi, bet viename brėžinyje turi skirtingus pavadinimus, objektai, kurie naudojami ne pagal jų paskirtį (pvz., spline kreivės, naudojamos izolinijoms atvaizduoti). Šį principą galima suprasti kaip rekomendaciją tokių objektų nenaudoti, be to, jų naudojimas taip pat sudaro ir papildomas, praktiškai neišsprendžiamas technines problemas ir bandant laikytis kitų čia aptariamų INSPIRE principų.

    5. Turi būti lengva nustatyti kokia paruošta geografinė informacija, kokiems poreikiams ji skirta ir kokiomis sąlygomis ją galima įsigyti/naudotis.

    Ir vėl gi – apie tą patį. Tvarkingiems duomenims yra paprasta paruošti įvairius importo – eksporto skriptus įvairiose sistemose. Jei nenaudojami tik tam tikrai programinei įrangai naudojami objektai – taip pat. Tvarkingi duomenys užima mažai vietos laikmenose, todėl jie lengvai persiunčiami bei atsisiunčiami iš įvairių portalų.

    6. Geografiniai duomenys turi būti lengvai suprantami ir nesudėtingai interpretuojami, bei vizualizuojami reikiamu turiniu ir pasirinkta vartotojui tinkama forma.

    Čia galima paminėti tiek, kad vartotojo tinkama forma gali (o reikalui esant ir privalo, jei jau laikomės principų) būti kad ir AutoCAD programoje DWG duomenys. Dar norėčiau pridurti dėl šio principo „Geografiniai duomenys turi būti lengvai suprantami ir nesudėtingai interpretuojami “: tai, mūsų manymu, reikštų, kad sluoksnių, simbolių, blokų, cel’ų pavadinimai pagal galimybes neturėtų būti vadinami mįslingais „geokodais“, ar kitokiais „kodais“, kuriuos po to reikėtų pagal jau nelabai aišku pagal kurią specifikaciją (jų dabar yra nepatvirtintų sukurtos bent keturios) iššifruoti. Objekto ar simbolizacijos pavadinimas turėtų būti pagal galimybes kuo artimesnis pačiam objektui. Žinoma, tai yra tik principai, idealiai visko suderinti nepavyks, bet manome, kad INSPIRE nurodoma vystymosi kryptis yra tinkamas atspirties taškas.

    Kalbant apie formatus, čia turime omeny plačiausiai naudojamus AutoCAD DWG, Bentley DGN bei ESRI SHP. Tik ESRI SHP formatas yra išskirtinai GIS formatas. DWG, DGN ir DXF formatai gali būti tiek brėžinių kūrimo formatai (tautoje vadinami CAD formatais), tiek ir GIS. Be to, GeoInformacinė Sistema naudoja ne patį SHP formatą, bet SHP perduodamą informaciją talpina į centralizuotą erdvinių duomenų bazę, todėl visus šiuos (o ir kitus) formatus galima laikyti ne CAD ar GIS formatais, bet informacijos perdavimo priemonėmis. O kaip ta informacija perduodama naudojant kurį nors pasirinktą formatą ir yra spręstinas klausimas. Mūsų rekomendacija būtų kaip tik ir laikytis INSPIRE principų, kai, kaip pvz., AutoCAD DWG formatui būtų nurodyta, kokie DWG grafiniai primityvai yra tinkami (linija, polilinija, lankas, blokas, tekstas), kokie netinkami (dinaminiai blokai, arx objektai, spline-kreivės, štrichavimas), kaip yra perduodami metaduomenys – tinkami (blokų atributai, tekstas), netinkami (AutoCAD Map Object Data, Extended Data). Taip yra todėl, kad ir geodezininkų sukurti duomenys turėtų būti „draugiški“ GIS sistemoms, kaip kad ir nurodo čia aptariami INSPIRE principai.

    Tarp specialistų migruoja tokios sąvokos kaip „Atviras formatas“ bei „Atviro kodo formatas“. Apie atviro kodo formatus, mūsų manymu, diskutuoti neapsimoka, jei nėra noro įklimpti į beprasmišką polemiką. Atviri formatai – tai tokie formatai, kuriuos nuskaito naudojamos programinės įrangos įvairios versijos. Iš anksčiau paminėtų tai yra AutoCAD DWG 2000, Bentley DGN v8 ir ESRI SHP. Apie šiuos formatus ir galima būtų diskutuoti, kaip jais galima būtų kurti geoerdvinę informaciją, atitinkančią čia aptariamus INSPIRE principus. Vienas dalykas yra aiškus – negali būti nurodomas kažkuris vienas, privalomas formatas, tai jau paaiškejo iš jau labai ilgą laiką trunkančių diskusijų susitikimuose bei įvairiuose forumuose ir į tai neatsižvelgti, manau, jau būtų tiesiog neįmanoma.

Komentuoti: c-gis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Scroll to Top