ŽŪM pasiūlymas – ATPK 101 str. užtraukia baudą nuo 50 iki 200 eurų

2015-03-23 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma pakeisti 101 str. ir jį išdėstyti taip:

101 straipsnis. Geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą bei keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
Asmenų, atliekančių geodezijos ir kartografijos darbus ar kadastrinius matavimus, padarytas geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą bei keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

Primename šiuo metu galiojančią redakciją:
101 straipsnis. Savavališkas nukrypimas nuo žemėtvarkos projekto
Be reikiamo leidimo nukrypimas nuo nustatyta tvarka patvirtinto žemėtvarkos projekto – užtraukia baudą nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų.

Pasvarstykime, kodėl ŽŪM imasi negirdėtos per 25 nepriklausomos Lietuvos metus iniciatyvos?

Dar 2012-10-26 Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2012/1-1054 „Dėl skundo prieš Žemės ūkio ministeriją“ buvo pateikti subjektyvūs matininkų veiklos vertinimai ir teigiama, kad „Žemės sklypo ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams patikrina Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai“. Kaip žinome, didžioji dalis teritorijų planavimo dokumentų yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – NŽT) direktoriaus įsakymu. Nesiplėsdami, tiesiog konstatuokime esamą padėtį, jog patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą, t.y. žemės sklypo ribų ženklinimo procesą kontroliuoja ir už jo pasekmes atsako NŽT.

Už žemės sklypų ribų paženklinimą ir nustatyto standarto riboženklių įtvirtinimą atsakingi Nekilnojamojo turto kadastro įst. 11 str. l dalyje nurodyti asmenys, turintys kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus, kurie suteikia teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Šioje vietoje norime papildyti, kad iš esmės įsakymo dalis nėra išsami ir jos negalima imperatyviai taikyti visiems atvejams, kadangi daugelis žemės sklypų jau yra paženklinti ir tai įvyko žemės reformos preliminarių, vėliau kadastrinių (liaudiškai – geodezinių) matavimų metu pagal tuo metu galiojusias žemės sklypų ribų paženklinimo taisykles. Toliau, asmuo ar asmenys, sunaikinę ar sugadinę riboženklius atsako pagal ATPK 47 straipsnį.

Kadangi visi ir visada laikomės įstatymų, galėtume daryti išvadą, kad tais atvejais, kai žemės sklypas yra suformuotas planavimo dokumentu ir dėl jo riboženklių sunaikinimo nėra surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas, visi sklypų riboženkliai turėtų būti išlikę vietovėje ir atitikti tuo laikotarpiu galiojusių žemės sklypų ribų ženklinimo taisyklių reikalavimus. Visi žinome, kad iš tiesų aukščiau išdėstyta teorija kardinaliai skiriasi nuo realios situacijos.

Seimo kontrolierių pažymoje rašoma, kad „Įvertinęs pateiktą informaciją ir dokumentus, Seimo kontrolierius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų bei VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmuose biurokratizmo nenustatė, nes jie teikia paaiškinimus bei vykdo tai, kas numatyta galiojančiuose teisės aktuose.“ Įvertinimas tikrai tikslus, nes minėtos institucijos „teikia paaiškinimus”, vėliau teikia tų „paaiškinimų paaiškinimus” ir taip žemės administravimo procedūros vykdytojų ratas nuolat plečiasi. Įdomu yra tai, kad neatliekami jokie privačios žemės administravimo auditai, nevertinamas valstybinių institucijų veiklos efektyvumas ir pan. Viešajai nuomonei pakanka to, kad į užklausas yra teikiami atsakymai ir paviršutiniškai vykdomi norminiai aktai, kuriuos pačios institucijos sau ir pasirašo.

Biurokratams vertinti geodezininkų ir matininkų veiklos sritį yra labai paprasta – čia turbūt ir slypi visi viešojo administravimo trūkumai, kuriuos drąsiai įvardija Seimo kontrolierius:

„Kol nebus teisės akto, numatančio žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriams administracinę, baudžiamąją atsakomybę už nekokybiškai ir ne laiku atliktą darbą, griežtai apibrėžiančio minėtų asmenų teises ir pareigas, ir toliau bus aiškinama: „[…] piliečiai neturi mokėti už netinkamai matininkų atliktą darbą ar sutartyje numatytų darbų neatlikimą, o dėl neįvykdytų ar netinkamai vykdomų sutarties prievolių bei dėl galimai atsiradusių nuostolių atlyginimo užsakovas turi teisę kreiptis į teismą […]“, t. y. paliekama problemas spręsti patiems piliečiams.”

LGMS vertinimu su pagrindiniu šio teiginio akcentu „Kol nebus teisės akto, numatančio žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriams administracinę, baudžiamąją atsakomybę už nekokybiškai ir ne laiku atliktą darbą, griežtai apibrėžiančio minėtų asmenų teises ir pareigas…” tikrai galima sutikti, kadangi ŽŪM siūlomas įstatymo projektas daugelį mūsų verčia sunerimti, nes panašu į tai, kad dėl didelio ŽŪM  kamuojančio darbų kiekio buvo visai pamirštas Seimo kontrolieriaus pažymos kontekstas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme įtvirtinta, kad Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Taigi, jokie nauji daiktai nėra formuojami, kol proceso nepatvirtina viešasis subjektas. Viešojo adminitravimo įstatyme įtvirtintas atsakomybės už priimtus sprendimus principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Todėl LGMS norėtų paklausti:

– Kodėl įstatymo projekto autoriai pamiršo apie administracinės atsakomybės taikymą sprendimus priimantiems asmenims?
– Kodėl sankcijos už vykdomus veiklos pažeidimus numatytos būtent administracine tvarka?

Priminsime, kad Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Šiandien už tyčinius geodezininko ar matininko veiklos pažeidimus jau yra taikoma kvalifikacinė atsakomybė. Numatomos įvesti finansinės bausmės įrodo, kad profesinės veiklos priežiūra neįgyvendina keliamų tikslų, ŽŪM nesusitvarko su jai valstybės pavestomis funkcijomis ir tokio tipo projektais bando suversti atsakomybę mažiausią sprendimų galią turintiems, paprastiems darbų vykdytojams, t.y. geodezininkams ir matininkams. Esame įsitikinę, kad administracinių bausmių taikymas pareikalaus papildomų valstybinių institucijų resursų ir nukreips valstybės dėmesį į kylančius teisminius ginčus. Neabejojame, jog profesinė bendruomenė gins savo garbę ir orumą, nes mes suprantame ir žinome, kad esminių galimų pažeidimų šaltinis dažniausiai yra valstybinių institucijų bei įmonių nekompetetinga veikla arba neveikla už kurią, deja, sumokame mes visi.

Vietoje darnaus bendradarbiavimo su profesinėmis bendruomenėmis ir bendro esamų problemų sprendimo, ŽUM renkasi priešpriešą. Dantimis įsikibus į priežiūrą ir kontrolę, vengiama suteikti daugiau teisių tiesioginį geodezininko ir matininko darbą atliekantiems asmenims. Šiuo metu Ūkio ministerija siekia sumažinti smulkaus verslo biurokratinės veiklos priežiūros institucijas, o ŽŪM veiklą vienašališkai siūlo griežtinti. Dar keisčiau skamba šis pasiūlymas žinant, kad per visus 25 Lietuvos nepriklausomybės vykdomos žemės reformos metus toks siūlymas, berods, nei karto nebuvo teikiamas. Taip išeina, kad Žemės reformos metu tokios atsakomybės niekam taikyti nereikėjo? ŽŪM požiūris neabejotinai atsilieps privačiam smulkiąjam geodezininkų ir matininkų verslui (ar atsilieps valstybiniam sektoriui, paliekame apsvarstyti Jums). Tuo tarpu ŽŪM bendrame kontekste atrodys uoliai dirbanti visuotinės gerovės labui.

Mūsų nuomone, bandymas išspręsti mūsų veiklos problematiką be profesijos atstovų dalyvavimo laukiamų rezultatų neatneš, o už priimtus politinius sprendimus teks atsakyti politinių reveransų autoriams.

Priešingai ŽŪM, LGMS yra atvira diskusijoms aukščiau išdėstytomis temomis. Mes kviečiame profesinę bendruomenę aktyviai išsakyti savo požiūrį apie esamą situaciją. O galbūt, baudų didinimas net į gera?

ŽŪM ir jai pavaldi NŽT savo veiksmais mus verčia vienytis ir bendrai ginti geodezininkų ir matininkų profesijas. Priimkime tai, kaip vieną iš profesinės ir visuomenės brandos etapų.