ŽŪM pasiūlymas – ATPK 101 str. užtraukia baudą nuo 50 iki 200 eurų

ATPK2015-03-23 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma pakeisti 101 str. ir jį išdėstyti taip:

101 straipsnis. Geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą bei keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
Asmenų, atliekančių geodezijos ir kartografijos darbus ar kadastrinius matavimus, padarytas geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą bei keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

Primename šiuo metu galiojančią redakciją:
101 straipsnis. Savavališkas nukrypimas nuo žemėtvarkos projekto
Be reikiamo leidimo nukrypimas nuo nustatyta tvarka patvirtinto žemėtvarkos projekto – užtraukia baudą nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų.

Pasvarstykime, kodėl ŽŪM imasi negirdėtos per 25 nepriklausomos Lietuvos metus iniciatyvos? Skaityti toliau

NŽT nepavyko nubausti žemės savininkų

Benaršydami internete, aptikome labai įdomų straipsnį, paskelbtą „Alfa.lt“ portale 2012-08-23.

Statue_of_Themis_edited Straipsnio esmė – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai tikrina tvoros pastatymo vietą GPS imtuvu, gautus duomenis lygina su žemės sklypo ribomis įregistruotomis Nekilnojamojo turto registre ir, nustatę nesutapimus, žemės savininkui surašo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 45 straipsnyje numatyto pažeidimo:

Savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas – užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 litų.

NŽT perduoda ATPK pažeidimo protokolus teismui, kuris priima sprendimą dėl baudų skyrimo arba neskyrimo žemės sklypo savininkams.

Drąsesni žemės savininkai, dažniausiai nesuprasdami kokį administracinį teisės pažeidimą yra padarę, nesutinka NŽT specialistų išvada, samdo teisininkus, teikia įrodymus gynybai. (Deja, mums yra žinomi atvejai, kai žemės savininkai dėl nežinojimo, dėl baimės ar kitų priežasčių, sumoka ne visuomet pagrįstas baudas, kurios iš esmės problemos neišsprendžia).

Ilgo proceso rezultatas – pradžioje apylinkės teismas, vėliau apygardos teismas neskundžiama nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukia, nes nenustatė pažeidimo sudėties.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje suradome straipsnyje minėtą bei panašią nutartis. Abi nutartys panašios tuo, jog žemės savininkai teisėtai įsigijo jau aptvertus žemės sklypus, o vėliau NŽT specialistų buvo apkaltinti valstybinės žemės grobimu (!).

Mieli kolegos, atkreipkite dėmesį į tą faktą, kad straipsnyje aprašytu atveju tvora nepajudinamai stovėjo 19-ka metų, o jos padėtis nesutapo viso labo 30 cm. Pažįstama situacija?

Kokias svarbias išvadas galime daryti perskaitę šias teismo nutartis?

  1. NŽT specialistai, vykdantys patikras vietoje, vadovaujasi senokomis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatomis ir visiškai neatsižvelgia į geodezinių darbų technologijos ypatumus: transformavimo tarp senųjų vietinių ir LKS-94 koordinačių sistemų paklaidas (pvz.: pagal VĮ "Registrų centras" atliktus skaičiavimus, Vilniaus mieste leistina transformavimo paklaida yra 46 cm), analoginės medžiagos pervedimo į skaitmeninį formatą klaidas, anuometinių ir šių dienų matavimų skirtumus.
    NŽT specialistai paprasčiausiai neturi, mūsų manymų, būtinos geodezininko arba matininko kvalifikacijos, nežino geodezijos mokslo pagrindų ir nesivadovauja pačios NŽT išaiškinimu "DĖL NESĄRYŠIŲ PERSKAIČIUOJANT KOORDINATES IŠ VIETINĖS KOORDINAČIŲ SISTEMOS Į VALSTYBINĘ KOORDINAČIŲ SISTEMĄ", nors jie turi teisę tikrinti mus, tokią kvalifikaciją turinčius ir asmeninę atsakomybę už savo darbus nešančius asmenis.
  2. Situacija yra pasikartojanti – NŽT kartoja tuos pačius veiksmus ir remiasi savo nepakankamai kvalifikuotų specialistų išvadomis. Ir šiuo metu su mūsų sąjunga bendradarbiaujantys teisininkai, konsultuojami sąjungos narių, gina žemės savininką teisminiame ginče dėl 7 kv. m (!) valstybinės žemės užgrobimo. NŽT specialistas teikia išvadą teismui ir vadovaujasi tik GPS imtuvo parodymais, neįvertindamas visumos, nesuprasdamas galimų paklaidų šaltinių.
  3. Panašiose situacijose mes turime padėti apsiginti žemės savininkams, kadangi tik kvalifikacinius pažymėjimus turintys asmenys, geodezininkai ir matininkai, gali apskaičiuoti leistinas koordinačių nesutapimų paklaidas ir teikti savo išvadas.
  4. Ne mažiau svarbi išvada mums patiems ir mūsų kolegoms – nepamirškime, kad šiuolaikinių GPS technologijų laikais, aptikę neatitikimus tarp natūroje esamų ar atstatytų žemės sklypų ribos taškų ir dokumentuose užfiksuotų koordinačių, viską turime vertinti gerokai platesniame kontekste, o ne tiesiog konstatuoti savo matavimų teisingumą – nuo to priklauso ne tik mūsų reputacija kolegų tarpe, bet taip pat ir tolesnis dalyvavimas teismo procesuose.

Sąjungos narių nuomone šiandien yra susiklosčiusi bloga praktika, kai nepakankamos kvalifikacijos NŽT specialistai  švaisto mokesčių mokėtojų lėšas, trukdo Lietuvos teismų darbą ir svarbiausią – drumsčia teisėtų žemės sklypų savininkų gyvenimą.

Sąjunga pasisako už kompetentingą žemės naudojimo kontrolę ir yra prieš piktybinius privačios ar valstybinės žemės užgrobimo atvejus. ATPK 45 str. pažeidimo fakto įrodymas turi būti paremtas aiškia metodika ir aukščiausios kvalifikacijos specialisto išvada.

Go back to top