LGMS gavo RC atsakymą dėl Geomatininko

LGMS neruošė platesnio komentaro gautam iš VĮ „Registrų centras“ raštui – manome, kad pastarasis kalba pats už save: „Atsižvelgiant į tai, kad sutartis dėl šių paslaugų teikimo yra pasirašusios daugiau kaip 900 matininkų įmonių (ar dirbančių pagal individualios veiklos pažymas matininkų), manome, kad „Matininkas“ ir „Geomatininkas“ paslaugos yra teikiamos tinkamai.

Žemiau prisegame VĮ „Registrų centras“ raštą.

I-047_160721_rc_1-1-38-s-3769_del_geomatininko_apmokestinimo.pdf

 

Kilnojamas nekilnojamo daikto suvokimas

sizifas

2014-11-24 viešam svarstymui paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – Projektas).

Kaip žinia, šio teisės akto pakeitimo bandymas vyko 2013-09-19, tačiau tuokart Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) inicijuotas teisės akto projektas susilaukė 12 įstaigų bei organizacijų pastabų, kurios numarino iniciatyvą ir iki šiol mes dirbame 2011 m. nustatyta tvarka.

Naujajame teisės akto projekte – 171 straipsnis, o kai kurie šių straipsnių turi net po 11 dalių. Taigi, milžiniškos apimties teisės aktui sukurti tikriausiai teko pasitelkti nemažus pajėgumus, o turint omenyje tai, kad ŽŪM-e mūsų srityje dirbančius žmones suskaičiuoti užtektų rankos pirštų – rezultatas verčia žavėtis tokiu šių specialistų pajėgumu bei visapusišku išprusimu. Skaityti toliau

Prisidengiant teritorijų planavimo įstatymu iš pagrindų keičiamos kadastro nuostatos

Šiuo metu matininkystė – valstybės naikinama profesija.

Pagal teisinį reglamentavimą Žemės ūkio ministerija (toliau ŽŪM) vienašališkai kuruoja matininkų veiklos sritį. Ministerija formuoja srities politiką, jai pavaldi – Nacionalinė žemės tarnyba (toliau NŽT) vykdo matininkų kontrolę ir priežiūrą.

VĮ „Valstybės žemės fondas“ (pakeitęs pavadinimą VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“), kurio steigėjas yra ŽŪM, naudojasi išskirtinėmis sąlygomis ir monopolizuoja rinką. Kartu VĮ „Registrų centras“ ir kai kurių savivaldybių įmonės, kaip pvz. SĮ „Vilniaus planas“, taip pat teikia matininkų paslaugas, gaudami valstybės ar savivaldybių finansinę paramą.

Dabartinė teisinė bazė vietoje matininkų vysto GIS (geografinių informacinių sistemų) duomenų rinkėjus. ŽŪM ir NŽT rengiami teisės aktai sistematiškai atima iš kvalifikuotų specialistų sprendimo priėmimo atsakomybę, jas perleisdami savo institucijoms. Už milijonines sumas kuriamos distanciniu, grafiniu būdu paremtos duomenų bazės, kurių pagrindu priimami svarbūs sprendimai, įtakojantys žemės savininkų ir naudotojų kasdieninę veiklą.

Siekiant pakeisti esamą situaciją, LGMS pateikė pastabas ir pasiūlymus ŽŪM paruošto nekilnojamo turto kadastro nuostatų pakeitimo projektui.

Kreipiamės į profesijos atstovus ir skelbiame apklausą:

– Kaip manote, ar būtų tikslinga paruošti naujos redakcijos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus?

Laukiame jūsų nuomonių ir pasiūlymų nekilnojamo turto kadastro nuostatų projektui bei LGMS siūlomoms naujovėms.

NŽT nepavyko nubausti žemės savininkų

Benaršydami internete, aptikome labai įdomų straipsnį, paskelbtą „Alfa.lt“ portale 2012-08-23.

Statue_of_Themis_edited Straipsnio esmė – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai tikrina tvoros pastatymo vietą GPS imtuvu, gautus duomenis lygina su žemės sklypo ribomis įregistruotomis Nekilnojamojo turto registre ir, nustatę nesutapimus, žemės savininkui surašo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 45 straipsnyje numatyto pažeidimo:

Savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas – užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 litų.

NŽT perduoda ATPK pažeidimo protokolus teismui, kuris priima sprendimą dėl baudų skyrimo arba neskyrimo žemės sklypo savininkams.

Drąsesni žemės savininkai, dažniausiai nesuprasdami kokį administracinį teisės pažeidimą yra padarę, nesutinka NŽT specialistų išvada, samdo teisininkus, teikia įrodymus gynybai. (Deja, mums yra žinomi atvejai, kai žemės savininkai dėl nežinojimo, dėl baimės ar kitų priežasčių, sumoka ne visuomet pagrįstas baudas, kurios iš esmės problemos neišsprendžia).

Ilgo proceso rezultatas – pradžioje apylinkės teismas, vėliau apygardos teismas neskundžiama nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukia, nes nenustatė pažeidimo sudėties.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje suradome straipsnyje minėtą bei panašią nutartis. Abi nutartys panašios tuo, jog žemės savininkai teisėtai įsigijo jau aptvertus žemės sklypus, o vėliau NŽT specialistų buvo apkaltinti valstybinės žemės grobimu (!).

Mieli kolegos, atkreipkite dėmesį į tą faktą, kad straipsnyje aprašytu atveju tvora nepajudinamai stovėjo 19-ka metų, o jos padėtis nesutapo viso labo 30 cm. Pažįstama situacija?

Kokias svarbias išvadas galime daryti perskaitę šias teismo nutartis?

  1. NŽT specialistai, vykdantys patikras vietoje, vadovaujasi senokomis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatomis ir visiškai neatsižvelgia į geodezinių darbų technologijos ypatumus: transformavimo tarp senųjų vietinių ir LKS-94 koordinačių sistemų paklaidas (pvz.: pagal VĮ "Registrų centras" atliktus skaičiavimus, Vilniaus mieste leistina transformavimo paklaida yra 46 cm), analoginės medžiagos pervedimo į skaitmeninį formatą klaidas, anuometinių ir šių dienų matavimų skirtumus.
    NŽT specialistai paprasčiausiai neturi, mūsų manymų, būtinos geodezininko arba matininko kvalifikacijos, nežino geodezijos mokslo pagrindų ir nesivadovauja pačios NŽT išaiškinimu "DĖL NESĄRYŠIŲ PERSKAIČIUOJANT KOORDINATES IŠ VIETINĖS KOORDINAČIŲ SISTEMOS Į VALSTYBINĘ KOORDINAČIŲ SISTEMĄ", nors jie turi teisę tikrinti mus, tokią kvalifikaciją turinčius ir asmeninę atsakomybę už savo darbus nešančius asmenis.
  2. Situacija yra pasikartojanti – NŽT kartoja tuos pačius veiksmus ir remiasi savo nepakankamai kvalifikuotų specialistų išvadomis. Ir šiuo metu su mūsų sąjunga bendradarbiaujantys teisininkai, konsultuojami sąjungos narių, gina žemės savininką teisminiame ginče dėl 7 kv. m (!) valstybinės žemės užgrobimo. NŽT specialistas teikia išvadą teismui ir vadovaujasi tik GPS imtuvo parodymais, neįvertindamas visumos, nesuprasdamas galimų paklaidų šaltinių.
  3. Panašiose situacijose mes turime padėti apsiginti žemės savininkams, kadangi tik kvalifikacinius pažymėjimus turintys asmenys, geodezininkai ir matininkai, gali apskaičiuoti leistinas koordinačių nesutapimų paklaidas ir teikti savo išvadas.
  4. Ne mažiau svarbi išvada mums patiems ir mūsų kolegoms – nepamirškime, kad šiuolaikinių GPS technologijų laikais, aptikę neatitikimus tarp natūroje esamų ar atstatytų žemės sklypų ribos taškų ir dokumentuose užfiksuotų koordinačių, viską turime vertinti gerokai platesniame kontekste, o ne tiesiog konstatuoti savo matavimų teisingumą – nuo to priklauso ne tik mūsų reputacija kolegų tarpe, bet taip pat ir tolesnis dalyvavimas teismo procesuose.

Sąjungos narių nuomone šiandien yra susiklosčiusi bloga praktika, kai nepakankamos kvalifikacijos NŽT specialistai  švaisto mokesčių mokėtojų lėšas, trukdo Lietuvos teismų darbą ir svarbiausią – drumsčia teisėtų žemės sklypų savininkų gyvenimą.

Sąjunga pasisako už kompetentingą žemės naudojimo kontrolę ir yra prieš piktybinius privačios ar valstybinės žemės užgrobimo atvejus. ATPK 45 str. pažeidimo fakto įrodymas turi būti paremtas aiškia metodika ir aukščiausios kvalifikacijos specialisto išvada.

Go back to top