Naujas ŽŪM projektas – topografinių ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašas

2015-09-23 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė viešam derinimui įsakymo „DĖL TOPOGRAFINIŲ PLANŲ IR INŽINERINIŲ TINKLŲ PLANŲ DERINIMO IR KONTROLĖS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ projektą.

Žinoma, jis mus nustebino. Nedaugžodžiaudami žemiau pateikiame mūsų atsakymą ŽŪM’ui:

„Asociacija “Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga” (toliau – LGMS) susipažino su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau –ŽŪM) įsakymo dėl “Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo” projektu (toliau – Projektas) ir teikia išvadą:

LGMS iš esmės nepritaria derinimui pateiktam Projektui ir siūlo ŽŪM ministrui suformuoti naujos sudėties Projekto rengimo darbo grupę. Projektas negali būti patvirtintas tol, kol nebus išnagrinėti ir atnaujinti visi su juo susiję geodezijos techniniai reglamentai.

Žemiau išdėstome priežastis:

  1. Projekto tvirtinimas yra pernelyg ankstyvas, kadangi šiuo metu yra peržiūrimi ir bus siūlomi pakeitimai pagrindiniams su šia derinimo tvarka susijusiems geodezijos techniniams reglamentams: GKTR 2.11.03:2014, GKTR 2.01.01:1999 ir GKTR 2.08.01:2000, kurie reglamentuoja Projekte minimų planų ir erdvinių duomenų kūrimą.
  2. Pabrėžiame, jog Projekte aprašoma planų derinimo tvarka tampriai siejasi su planų parengimo darbų metodika bei tvarka, todėl mums nesuprantama, kodėl Projektas nebuvo pristatytas ir svarstytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) šiuo metu veikiančioje darbo grupėje “Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentų projektams rengti” (toliau – Darbo grupėje).
  3. LGMS raštu, 2013-03-15 registracijos Nr. 1JA-68, tiesiogiai informavome ŽŪM ministrą apie tai, kad LGMS, vadovaujantis LRV 2009-09-30 nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ 171 pnk., yra suinteresuota dalyvauti ministrui pavestų valdymo sričių teisės aktų projektų svarstymuose, tačiau apie rengiamą Projektą, buvome informuoti tik 2015-09-23 dieną.
  4. Mums nesuprantama, kaip gali būti kokybiškai parengiamas Projektas, kuris išskirtinai ir vienareikšmiškai liečia visus su geodezine veikla susijusius fizinius ir juridinius asmenis, tačiau ŽŪM ministro, dar 2014 spalio mėnesį suformuotoje darbo grupėje, nėra nei vienos profesinės asociacijos atstovo.
  5. Projekte siūlomas kokybės kontrolės mechanizmas kelia daug abejonių, nes visai neaišku, kas ir kaip apibrėžia tikslumo kriterijus, kuo remiantis ir kodėl šiais dydžiais yra siūloma, citata: Projekto pnk. 5: „Planuose vaizduojamų objektų erdviniai matavimai turi būti atlikti ne mažesniu kaip 5 cm tikslumu, išskyrus objektus, kurių padėtis nustatoma ieškikliais ir (arba) prijungus impulsų generatorių. Šių objektų erdviniai matavimai turi būti atlikti ne mažesniu kaip 20 cm tikslumu“. Taip pat neaiškios patikros vietovėje inicijavimo sąlygos ir vykdymo mechanizmas. Pabrėžiame, kad šiuo metu galiojantis matavimų tikslumą apibrėžiantis reglamentas GKTR 2.08.01:2000 “Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai” yra 15 metų senumo bei šiuo metu yra peržiūrimas Darbo grupėje.
  6. Projekte visiškai neapibrėžta, nenurodyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, kurie Projekto pnk. 9 įvardinti „Topografinius planus tikrina įmonių vadovų paskirti darbuotojai (toliau – tikrintojai).“ ir pnk. 10 „Planus derina ir jų kontrolę atlieka savivaldybių administracijų direktorių paskirti asmenys (toliau derintojai)“, kuriems nėra nustatytos nei metodikos, nei taisyklės ką ir kaip jie „tikrina“ ir „derina“, kas savaimę sudaro sąlygas veiklos neapibrėžtumui bei galimam piktnaudžiavimui.
  7. LGMS nesuprantama, dėl kokių priežasčių, kokia finansine naudos analize paremta, kad duomenų tvarkytojas yra parinktas ir iškirtinai įvardintas VĮ „Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras – GIS-Centras“? Be jokios analizės iš mokesčių mokėtojų pinigų turėtų būti sukuriama reikalinga techninės įrangos bazė, padidinamas valstybės biurokratinis aparatas kontrolę vykdančiais specialistais, kai sutvarkius teisinę bazę, tokias funkcijas ar jų dalį galėtų perimti ir atlikti geodezininkų veiklą vienijančios asociacijos. Tokia praktika jau taikoma ir veikia kaimyninėse šalyse.
  8. Iš Projekto neaišku, kaip inžinerinių tinklų planas turės būti teikiamas duomenų tvarkytojui – visa situacija, ar tik naujai pamatuota komunikacija? Tai labai svarbus momentas, kadangi teikiant derinti visą situaciją žymiai išaugs inžinerinių tinklų plano parengimo kaštai, nes visas inžinerinių tinklų planas tikslumu, detalumu ir kaina privalės prilygti topografiniam planui.
  9. Derinimo tvarkoje visiškai nenumatytas inžinerinių tinklų redagavimas ties matavimo teritorijos riba arba stipriai nesutampant komunikacijų padėčiai. Pvz., užfiksavus, jog požeminės kameros liukų padėtis natūroje neatitinka senų duomenų plane – kaip turėtų būti koreguojama požeminės kameros padėtis? Nekoreguojama ar tikslinama matavimais? Projekte ar kituose mums žinomuose geodezijos ir kartografijos reglamentuose nenumatytos taisyklės, pagal kurias sujungiamos prasilenkiančios komunikacijos.
  10. Derinimo tvarkoje nenumatyta, kaip išspręsti konfliktus, kai nesutampa savivaldybių ir inžinerinius tinklus valdančių įmonių teikiama informacija. Ši situacija yra gana dažna ir šiuo metu sprendžiama asmenine geodezininko kompetencija ir atsakomybe, bei nėra apibrėžta jokiais teisės aktais. Manome, jog kuriant nacionalinę duomenų tvarkymo sistemą, tokie atvejai turi būti išnagrinėti ir apibrėžta tiksli duomenų redagavimo metodika bei geodezininkų atsakomybė.
  11. Manome, jog duomenų redagavimo tvarkai Projekte turėtų būti skirtas atskiras skyrius, arba ji turi būti apibrėžta kitame, iki derinimo tvarkos tvirtinamame reglamente.

Išstudijavusi Projektą, LGMS prašo atsakyti į šiuos klausimus:

  1. Ar yra parengta derinimo proceso schema su įvardytais proceso dalyviais? Jei taip, prašome pateikti šią schemą susipažinimui.
  2. Kodėl duomenų apsikeitimo formatu pasirinktas būtent GML formatas ir kokie kiti formatai buvo atmesti, kaip netinkami? Kokiais kriterijais vadovautasi renkantis duomenų perdavimo formatą ir ar galima susipažinti su kelių formatų galimybių palyginimo matrica?
  3. Ar yra įvykdytas pilotinis duomenų apsikeitimo projektas GML formatu tarp duomenų tvarkytojų ir geodezininkų? Jei taip, prašome pateikti tokio pilotinio projekto vykdymo planą, vertinimo kriterijus ir išvadas.
  4. Projekto 27 punkte numatyta toliau neteikti geodezininkui e. paslaugų, jei jis nepateikia derinimui 5-ių užsakytų teritorijų. Prašome paaiškinti, kodėl numatytos tokios sankcijos ir kokiais būdais toliau turėtų būti sprendžiama susidariusi situacija.
  5. Prašome paaiškinti, kaip bus klasifikuojami vektoriniai duomenys, kuriuos geodezininkas sukuria naudodamas analoginius savivaldybės planus (planšetes, kalkes) ir kaip jie atskiriami nuo savivaldybės skaitmenizuotų duomenų?
  6. Kaip bus integruojama, atpažįstama ir anotuojama analoginiame plane požeminė komunikacija, kurios dalis natūroje bus užfiksuota labai tiksliai, o likusi dalis paliekama iš archyvinės medžiagos? Ar ji bus vaizduojama su trūkio taškais? Ar ši situacija aptarta su inžinerinius tinklus valdančiomis įmonėmis? Ar jos derins komunikacijas, vaizduojamas su trūkio taškais?
  7. Projekto 43.6 punktas numato, jog “derintojas” tikrina, ar “tvarkytojas” įkėlė plano duomenis į e. paslaugos rinkinį. Prašome patikslinti, ar “derintojas” ir “tikrintojas” bus ta pati valstybinė įmonė GIS-Centras?
  8. Nors tai nesusiję su derinimo tvarkos aprašu, tačiau norėtume, kad patikslintumėt, ar duomenų tvarkytojas VĮ GIS-Centras ar jo darbuotojai galės verstis komercine topografinių ir inžinerinių tinklų planų sudarymo veikla?

 

Žemiau teikiame technines pastabas Projektui:

  1. Terminas “inžinerinių tinklų planas” dar nėra patvirtintas reglamento GKTR 2.01.02:2015 projektu, kurio terminai buvo svarstyti Lietuvių kalbos komisijoje 2015-09-23 ir kurio išvados dar nėra žinomos.
  2. Daugeliui GKTR 2.01.02:2015 projekto terminų vartojimui iš esmės prieštaravo Aplinkos ministerija, kuri savo poziciją išreiškė 2015-08-19 įvykusiame susitikime dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.01.02.:2015 „Inžinerinių tinklų geodezinių matavimų atlikimo ir inžinerinių tinklų planų sudarymo tvarka“ patvirtinimo“ projekto aptarimo.
  3. Projekte naudojamos sąvokų santrumpos turi būti rašomos didžiąja raide, t.y. “Įmonė”, “Tikrintojas”, “E. paslauga”, “Derintojas” ir pan. Priešingu atveju jos suprantamos kaip bendriniai terminai.
  4. Projekto 4.3 punkto sąvokos apibrėžimas tikslintinas, kadangi neaišku kokio pločio ar dydžio teritorija apima inžinerinio tinklo zoną.
  5. Projekto 4.4 punkte nepaminėta analoginė ir rastrinė archyvinė medžiaga saugoma savivaldybėse ir įmonėse.
  6. Projekto 4.5 punktas neteisingas iš esmės. Juo teigiama, kad “Topografinio plano ar inžinerinių tinklų plano sudarymo darbai” yra duomenų iš įvairių šaltinių “vaizdavimas”. Tuo tarpu pagrindinė šių darbų sudedamoji dalis yra realaus pasaulio objektų matavimai geodeziniais instrumentais (nauji matavimai arba situacijos tikslinimai). Siūlome terminą išdėstyti taip: “Topografinio plano ar inžinerinių tinklų plano sudarymo darbai – procesas, kurio metu pagal geodezininko atliktus lauko matavimus ir įvairius prieinamus duomenis parengiamas topografinis ar inžinerinių tinklų planas.”
  7. Projekto 4.7 punkte nepaminėtas reglamentas GKTR 2.11.02:2015 „Inžinerinių tinklų geodezinių matavimų atlikimo ir inžinerinių tinklų planų sudarymo tvarka“, kuris yra pagrindinis inžinerinių tinklų planų sudarymą apibrėžiantis dokumentas. Manome, kad šį reglamentą paminėti yra būtina.
  8. Projekto 4.7 punkte išdėstytus teisės aktus siūlome išdėstyti skaičiais arba ženkleliais žymėtu sąrašu.
  9. Projekto 5 punktas yra naikintinas, kadangi matavimų tikslumas ir metodika apibrėžiami reglamente GKTR 2.08.01:2000 “Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai”. Reglamentas šiuo metu svarstomas Darbo grupėje. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 6 punktas naikintinas ne tik dėl nurodytų jame matematinių tikslumų, tačiau ir todėl, kad derinimo tvarka nenagrinėja pačios “tikslumo” sąvokos, bei tikslumo tikrinimo metodikos.
  10. Projekto 6 punkto formuluotė netinkama, reikalingas išsamesnis duomenų tikslumo atsakomybės  klausimo išaiškinimas. Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų sudarymui bus naudojami inžinerinius tinklus valdančių įmonių duomenis, savivaldybių archyvinė medžiaga, iš kitų šaltinių gauti topografiniai planai ir daugeliu atveju nebus įmanoma nustatyti konkrečių asmenų, sudariusius šiuos duomenis. Šiuo metu kai kurios inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės yra sukūrusios savo duomenų bazes, tačiau jų tikslumas yra abejotinas.
  11. Projekto 9 punkto formuluotė tikslintina. Neaišku ar įmonės atstovai tikrina visą topografinio  plano turinį ar tik jiems priklausančius tinklus.
  12. Projekto 12 punktas. Informacija privalo būti atnaujinama tik pasirašius sutartį tarp savivaldybės ir tvarkytojo.
  13. Projekto II skyriuje minimas “E. paslaugos rinkinys” neįtrauktas į projekto sąvokų sąrašą.
  14. Projekto 17 punkte minima, jog duomenų tvarkytojas turi teisę neatlygintinai gauti užsakovo lėšomis (pvz. projektuotojų, statytojų) sudarytus planus, kuriuos parengia geodezininkai. Prašome į Projektą įtraukti punktą, kuriuo būtų nurodyta, kad geodezininkams duomenų tvarkytojas neatlygintinai teikia duomenis, reikalingus topografinių ir inžinerinių tinklų planų sudarymui.
  15. Projekto 21 skyriuje numatyta lyginti tik teikiamų duomenų planinės padėties tikslumą, tačiau visai neminimas aukščio padėties tikslumas. Reikalinga atlikti visų duomenų (įmonių, savivaldybių archyvinės medžiagos), talpinamų į e-paslaugos bazę ekspertizę ir nustatyti duomenų tikslumo hierarchiją.
  16. Projekto 21.4 punkte nenumatyta, per kiek dienų inžinerinius tinklus valdančios įmonės privalo suderinti naikinamus objektus su duomenų tvarkytoju. Siūlome numatyti ir patvirtinti protingą terminą, bei privalomą suderinimo tvarką, kad duomenų tvarkytojas galėtų įvykdyti numatytą 10 d.d. terminą erdviniams duomenims įkelti į e. paslaugos rinkinį.
  17. Projekto 21.6 minimas “derintojas” projekte niekaip nėra apibrėžtas, todėl neaišku, kas jis toks yra ir kokios jo funkcijos.
  18. Projekto 24.1 punkte minimas apsikeitimo duomenimis GML formatas nėra plačiai žinomas Lietuvoje. Projekto 4.7 punkte privalo būti nuoroda į viešai prieinamą GML specifikaciją.
  19. Projekto 25 punktas numato, kad geodezininkas turi būti informuojamas apie netinkamai parengtus erdvinius duomenis, tačiau nenurodoma duomenų tvarkytojo prievolė raštu tiksliai įvardinti iš karto visus duomenų trūkumus. Prašome išdėstyti šį punktą taip, kad minėta duomenų tvarkytojo prievolė būtų aiškiai apibrėžta.
  20. Projekto 29 punktas susijęs ne su duomenų tvarkymu, o su matavimo procesu, todėl šiame reglamente jis yra naikintinas. Įvairios inžinerinių tinklų tyrinėjimo metodikos šiuo metu apibrėžtos reglamente GKTR 2.08.01:2000 “Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai”.
  21. Projekto 30 punktas formuluojamas nesuprantamai ir netinkamai iš esmės – galima suprasti, kad geodezininkui duomenys teikiami plano tikrinimo metu. Tačiau visiškai aišku, kad šie duomenys yra teikiami prieš pradedant plano sudarymo darbus.
  22. Projekto 30.1 punkte naudojamas terminas “labai tankiai” terminas yra abstraktus ir turi būti keičiamas konkrečiu matematiniu dydžiu arba nuoroda į atitinkamą dokumentą.
  23. Projekto 30.3 punktas yra naikintinas, kadangi matavimų metodika apibrėžiama reglamente GKTR 2.08.01:2000, be to komunikacijos gali būti aptinkamos ne tik ieškikliais, tačiau naudojant visiškai kitas technologijas – pvz. georadarus, inertinio judesio davikliais ir pan.
  24. Projekto 30.4 punktas, leidžiantis netikslinti inžinerinių tinklų objektų užsakovui to nereikalaujant, iš esmės nėra niekaip teisiškai reglamentuojamas ir užsakovas gali būti nesupažindinamas su tokia galimybe. Taip pat neaišku, kaip su tokiu užsakovo pageidavimu turėtų būti supažindinamas planų tikrintojas, kad jis privaloma tvarka nereikalautų minėtų tinklų tikslinti.
  25. Projekto 31 punktas yra naikintinas, kadangi yra per daug neapibrėžtas – neaišku, kaip turi būti nustatomos galimos (tikėtinos) požeminio inžinerinio tinklo ribos, todėl neaišku, kaip jis turi būti praktiškai įvykdomas. Tokių “galimų” ribų nustatymas nėra apibrėžtas nė viename šiuo metu galiojančiame reglamente. Be to, susijusiame erdvinių duomenų reglamente GKTR 2.11.03:2014 nėra numatytas galimų (tikėtinų) inžinerinio objekto ribų kodavimas.
  26. Projekto 34 punkte minimą “tikrintojo” sąvoką siūlome atskirai aprašyti Projekto sąvokose.
  27. Projekto 39 punktą siūlome papildyti ir išdėstyti taip: “Tikrintojas šio Aprašo 38 punkte nurodytu suderintu laiku trūkstamo įmonės objekto parodymą sudaromo plano teritorijoje vietovėje pirmą kartą atlieka neatlygintinai”.
  28. Atkreipiame dėmesį, kad dažnai susiduriame su situacija, kai inžinerinį tinklą valdanti organizacija vertindama komunikaciją pagal jos fragmentą plane negali pasakyti, iš kur komunikacija ateina ir kur ji nueina už nagrinėjamos teritorijos ribų. Todėl Projektą derinant su inžinerinius tinklus valdančiomis organizacijomis būtina suderinti, kaip derinimo sistemoje vienareikšmiškai identifikuoti objektus geodezininko parengtame plane.
  29. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 43.5 punktu matavimų tikrinimas vietovėje suteikiamas duomenų tvarkytojui, kai iki šiol ši prievolė buvo pavesta savivaldybės administracijai LR žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-708 “Dėl geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse kontrolės ir valstybinės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo”. Todėl, suderinus su savivaldybėmis, minėta tvarka turėtų būti naikinama.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Go back to top